Tai patvirtinta Europos Parlamente trečiadienį komiteto surengtoje tarptautinėje konferencijoje „Visuotinis klimato atšilimas: užduotis ir grėsmė“, kurioje taip pat dalyvavo ekspertai iš Indijos, Brazilijos, Maldyvų, JAV ir Suomijos.
Pasak komitete už klimato kaitos įtaką tarptautiniam saugumui atsakingo europarlamentaro socialdemokrato Justo Paleckio, iki šiol klimato kaitos sąsaja su valstybių saugumo politika nebuvo pakankamai pabrėžiama.
Jis pažymėjo, kad padėtis keičiasi - šį klausimą kelia Europos Parlamentas, kovo mėnesio viršūnių taryboje vyriausias įgaliotinis bendrajai užsienio ir saugumo politikai Chavieras Solana ir užsienio reikalų komisarė Benita Ferrero-Waldner pateikė bendrą ataskaitą dėl klimato kaitos poveikio tarptautiniam saugumui.
Ataskaitoje sakoma, kad dėl klimato atšilimo tirpstantys ledynai kelia vandenynų lygį, o tai gali išstumti iš gyvenamų vietų milijardus žmonių. Kitose pasaulio dalyse dėl klimato kaitos tragiškai trūkta gėlo vandens. Ataskaitoje pabrėžiama, kad visa tai sukeltų didelius emigracijos srautus, skatintų visuomenės ir politikos radikalėjimą, paaštrintų konfliktus dėl senkančių natūralių išteklių.
Konferencijos dalyviai pažymėjo, kad Europos Sąjunga (ES) buvo, yra ir turi išlikti lydere kovojant su klimato kaita. ES atsakomybė yra didelė, todėl ES piliečių pareiga yra parodyti pavyzdį kitoms pasaulio dalims, kaip pakeisti elgseną ir mąstyseną vardan planetos ateities.
Pagrindinį pranešimą konferencijoje skaitęs JT Tarptautinės klimato kaitos komisijos pirmininkas, 2007 metų Nobelio premijos laureatas, indų mokslininkas Rajendra Pachauri pažymėjo, kad žmonės, kovodami su klimato atšilimu, turi keisti savo gyvenimo būdą visame pasaulyje.
„Tai nereiškia, kad turime sugrįžti į akmens amžių ar sulįsti į urvus. Nėra priežasčių, kodėl žmonija negali gyventi labiau tausodama aplinką, mažiau išmesdama šiltnamio efektą skatinančių dujų“, - sakė jis.
Mokslininkas pabrėžė, kad skurstančių pasaulio regionų gyventojai mažiausiai teršia aplinką, bet klimato kaita jiems smogia skaudžiausiai.
„Jeigu išsivysčiusių pasaulio valstybių gyventojai pakeis savo gyvenimo būdą, tai taps pavyzdžiu ir besivystančių šalių gyventojams“, - teigė R.Pachauri.
Europarlamentaras J.Paleckis pritardamas mokslininkui pažymėjo, kad, pasak apklausų, 80 proc. europiečių supranta kovos su klimato kaita svarbą. Tačiau tik kas antras iš jų pasirengęs kažko atsisakyti, kažką aukoti šiai kovai.
„Tai jau kelia nerimą. Vadinasi, kas antras galvoja tik apie save. Jeigu ši tendencija išliks, dabartiniams dvidešimtmečiams tikriausiai dar lemta gyventi daugmaž normaliame pasaulyje. Bet jų vaikams, o ypač vaikaičiams, pasaulis jau gali virsti karščiu alsuojančiu rutuliu, kur tautos ir žmonės vėl kruvinai pešis – dėl vietos po nesvilinančia saule, dėl tragiškai mažėjančių vandens, maisto išteklių“, - sakė deputatas.
ES kitąmet pateiks rekomendacijų, kaip išvengti šių katastrofos scenarijų ir stiprinti bendradarbiavimą su grėsmę jaučiančiomis šalimis ir regionais.
J.Paleckis yra Europos Parlamento Saugumo ir gynybos pakomitečio vicepirmininkas ir Lietuvos delegacijos Parlamento socialistų grupėje vadovas.