Per pirmuosius po 40 metų kasinėjimus Stonhendžo viduje, kurie truks dvi
savaites, mokslininkai mėgins ištirti kelis akmenis, kurie yra statinio
centre, ir, skirtingai nei kiti akmenys, yra doleritas.
Tyrėjai mano, kad šie akmenys, atgabenti iš Velso, - gali padėti
atskleisti paslaptį, kokia buvo tikroji Stonhendžo paskirtis.
Pagal jų versiją, megalitiniai statiniai netoli Solsberio iš tikrųjų buvo
vieta, kurioje dirbo gyduoliai.
Vieno svarbiausių Britanijos įžymybių kasinėjimą finansuoja britų
nacionalinis transliuotojas BBC.
Darbų eiga bus filmuojama specialiai laidai „Timewatch“, kuri bus rodoma
šių metų rudenį.
Darbams vadovauja du žymūs Britanijos ekspertai, kurie studijuoja
Stonhendžo istoriją: profesorius Timas Darvillis ir
profesorius Geoffas Wainwrightas.
Jie mano, kad megalitas Viltšyro grafystėje - tai „neolito epochos
Lurdas“ - šventa vieta, į kurią vyko geidžiantys pasveikti maldininkai.
Šiai savo versijai patvirtinti mokslininkai pateikia faktą, kad tarp
Stonhendže rastų senovės žmonių palaikų daugelis turi aiškių sužeidimų ir
sužalojimų pėdsakų.
Naudodami modernias technologijas mokslininkai nustatė, kad daugelis
žmonių įveikė didžiulius atstumus, kol pasiekė dabartinį Viltšyrą.
Be to, T.Darvillis ir G.Wainwrightas nustatė dolerito akmenų, kurie yra
statinio centre, kilmę. Jų skaičiavimais, šie akmenys atvežti iš vietovės,
kuri nuo dabartinės jų vietos yra už 250 km - Velso vakarinėje dalyje.
Neolito laikų įrašai, rasti šioje Britanijos dalyje, rodo, kad senovės
žmonės tikėjo magiška akmenų galia.
Kol kas mokslininkai mano, kad Stonhendžas buvo pastatytas 2 550 metais
iki mūsų eros.