Tokį aukštojo mokslo įstatymo pakeitimo projektą pasiūlė socialliberalas
Valerijus Simulikas. Seimas pritarė, kad užuot reikalavus profesoriaus vardo
iš kandidatų į rektorius būtų reikalaujama vadybinio darbo patirties. Toliau
įstatymas bus svarstomas komitetuose.
Po pateikimo pritarta ir siūlymams, kad dėstytojai ir mokslo darbuotojai
į pagrindines pareigas būtų skiriami nuolatiniam, o ne terminuotam darbui.
Pasak tokius pakeitimus pasiūliusio socialdemokrato Algirdo Syso, taip būtų
panaikinta įdinga praktika, kuomet pedagogai įdarbinami 9 mėnesių
laikotarpiui per mokslo metus vengiant jiems mokėti už likusių mėnesių
laikotarpį per vasaros atostogas.
A.Syso siūlymuose taip pat numatoma kas penkerius metus rengti aukštųjų
mokyklų dėstytojų ar mokslo darbuotojų atestacijas.
Seimas po pateikimo taip pat ėmėsi svarstyti įstatymų pataisas, kuriomis
numatoma pakeisti Konstitucijai prieštaraujančias Aukštojo mokslo įstatymo
nuostatas.
Konstitucinis Teismas dar kovo mėnesį konstatavo, jog Aukštojo mokslo
įstatyme įtvirtinti ribojimai studentams valstybinių universitetų
dieniniuose skyriuose mokytis už savo pinigus prieštarauja Konstitucijai.
Šiuo metu pagal Aukštojo mokslo įstatymą studentai, kurie sutinka mokėti
visą studijų kainą valstybiniuose universitetuose, gali būti priimami tik į
vakarines arba neakivaizdines studijas. Dieniniuose skyriuose besimokantys
jaunuoliai arba išvis nemoka už studijas, arba jų kaina siekia tik 4 MGL
(520 litų) už semestrą.
KT įžvelgė ir kitų Aukštojo mokslo įstatymo neatitikimų Konstitucijai.
Pasak Teismo, Konstitucijai prieštarauja ir tai, kad Vyriausybė
poįstatyminiais aktais tvirtina biudžeto lėšų skirstymą universitetams. Tuo
būdu ministrų kabinetas kuo laisviausiai nustato principus, kuriais
remiantis skirstomi pinigai aukštosioms mokykloms.
Prieštaraujančia Konstitucijai pripažintos Aukštojo mokslo įstatymo
dalys, kuriose yra įtvirtinta, kiek už studijas turės mokėti studentai,
kurių studijų valstybė nefinansuoja, bei nustatyta procentais išreikšta
gerai besimokančių studentų kvota.
KT nutarime konstatuota, kad įstatymo nustatyti kriterijai, kuriuos
atitinkantys valstybės finansuojami asmenys laikomi gerai besimokančiais,
negali būti formalūs, juolab neleistina iš anksto nustatyti kokį nors esą
„gerai besimokančių piliečių“ skaičių arba kvotą, nes neįmanoma iš anksto
tiksliai numatyti, kiek studentų iš tikrųjų mokysis gerai, o kiek - ne.
Kai kurių Aukštojo mokslo įstatymo nuostatų konstitucingumą pernai
lapkritį paprašė išnagrinėti Seimo narių grupė iš Liberalų sąjūdžio,
konservatorių, socialliberalų bei liberalcentristų frakcijų.