Tai liudija tyrimo „Protų susigrąžinimo programos parengimas ir
įgyvendinimas“ duomenys, kurį Užsienio lietuvių rėmimo centro užsakymu
atliko Socialinių inovacijų institutas. Tyrimas buvo atliekamas apklausiant
trumpalaikiams vizitams į Lietuvą atvykusius užsienyje bei įvairiose
Lietuvos mokslo ir tyrimų institucijose dirbančius mokslininkus.
Lietuvos mokslo institucijų apklausos duomenimis, 41 proc. moksline
tiriamąja veikla užsiimančių institucijų padalinių darbuotojų yra išvykę
trumpalaikiam darbui, 23 proc. - ilgalaikiam darbui į užsienį. Tiek
trumpalaikiam, tiek ilgalaikiam darbui gerokai dažniau išvykstama iš
universitetų ir mokslo institutų nei iš kolegijų.
Anot tyrimo, per nepriklausomybės metus valstybinės Lietuvos mokslo ir
studijų institucijos prarado ne mažiau kaip 750 mokslo darbuotojų.
Lyginant su dabartiniu mokslininkų ir tyrėjų skaičiumi Lietuvoje, tai
sudarytų beveik 5 proc. visų mokslininkų ir tyrėjų. Tačiau į šį skaičių
neįskaitomi magistrai, išvykę studijuoti doktorantūroje ar ne į mokslo
institucijas išvykę dirbti tyrėjai ir mokslininkai, todėl mokslininkų
emigracijos mastas turėtų būti didesnis.
Pasak projekto vadovo, Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir
astronomijos institute dirbančio daktaro Tomo Žalandausko, pusė mokslo ir
studijų institucijų padalinių, iš kurių tyrėjai yra išvykę ilgalaikiam
darbui į užsienį, nurodė, kad jie prieš išvykdami buvo doktorantai, todėl
didžiausią protų nutekėjimo dalį sudaro jauni, perspektyvūs žmonės. Tai,
anot jo, dar labiau gilina žmogiškųjų išteklių mokslinių tyrimų ir
technologijų plėtros sektoriuje senėjimo problemą.
T.Žalandausko teigimu, išvykę jauni mokslininkai labiausiai akcentuoja
norą kelti savo kvalifikaciją, dirbti pasaulinio lygio mokslo centruose,
susipažinti su pasaulinėmis mokslo tendencijomis, vykdyti inovacinius
tyrimus, daryti tyrimus mokslo srityse, neturinčiose tradicijų Lietuvoje.
„Dar viena iš pagrindinių išvykimą lemiančių priežasčių -
nepasitenkinimas mokslo ir studijų situacija Lietuvoje: blogomis darbo
sąlygomis, uždara mokslo sistema, neefektyvia mokslo politika,
hierarchiniais santykiais akademinėje bendruomenėje. Trečia pagal svarbą
priežasčių grupė - ekonominiai motyvai: menkas darbo užmokestis, prastos
gyvenimo sąlygos“, - pasakojo T.Žalandauskas.
Tyrimo autoriai taip pat daro išvadą, kad nors daugelis išvykusių
mokslininkų sako norintys sugrįžti, tačiau nurodo sugrįžimui kliudančius
veiksnius - teigiamų pokyčius mokslo politikoje (didesnis mokslo
finansavimas, konkurencingi atlyginimai) nebuvimą ir iškylančias kliūtis
siekti profesinio tobulėjimo bei karjeros.
Bene daugiausia respondentų kritikos susilaukė Lietuvos mokslo
administravimo problemos - biurokratiniai suvaržymai, viešųjų pirkimų
procedūros, labai apsunkinančios projektų vykdymą, taip pat didelis
mokslininkų pedagoginis krūvis, neleidžiantis susikoncentruoti į mokslinius
tyrimus.