Lozanos universiteto mokslininkai Tadeuszas Kaweckis
ir Joepas Burgeris trečiadienį paskelbė aptikę „neigiamą
koreliaciją tarp musės protinių gabumų pagerėjimo ir jos ilgaamžiškumo“.
Tyrimo rezultatai skelbiami žurnale „Evolution“.
Mokslininkai Bazelio regione prigaudė musių, kurias suskirstė į dvi
grupes. Viena jų buvo palikta kaip kontrolinė grupė, o kitos grupės musių
protiniai sugebėjimai buvo didinami Pavlovo metodais, tokiais kaip kvapo ir
skonio susiejimas su tam tikru maistu ar patirtimi.
Per 30-40 generacijų tos musės ėmė mokytis aiškiai geriau ir ilgiau viską
atsimindavo. Tačiau kita pusė buvo ta, kad „nemokytų“ musių vidutinė
gyvenimo trukmė buvo ilgesnė - 80-85 dienos, o ne 50-60 dienų, kaip
įprasta.
„Kitaip tariant, kuo musė darosi protingesnė, tuo trumpesnė darosi jos
gyvenimo trukmė“, - sakė mokslininkai, kurie mano, kad taip yra galbūt dėl
to, kad nervinės veiklos suintensyvėjimas silpnina gyvybiškai svarbias
organizmo sistemas.
„Tai paaiškintų, kodėl musės, kaip ir dauguma kitų gyvūnų, beveik
neišlavino savo nervinės veiklos“, - teigia mokslininkai.