Tyrėjai tikina, kad lėta karvės virškinimo sistema paverčia galviją maža metano dujų gamykla. Anot argentiniečių, šis faktas yra nepelnytai pamirštamas, kai kalbama apie šiltnamio efektą sukeliančias dujas. Jų teigimu, metanas klimato pokyčiams yra toks pat žalingas, kaip ir anglies dvideginis.
Karvių šalinamas dujas tiria viso pasaulio mokslininkai, tačiau argentiniečiai tvirtina, kad tik jie vieni sumanė tokį unikalų būdą.
Prie gyvulio nugaros pritaisę raudoną plastikinį balioną, mokslininkai jį vamzdeliais sujungė su karvės skrandžiu. Todėl jie teigia, kad vos tik dujos išsiskiria, jas iškart galima tirti.
„Kai gavome pirmuosius duomenis, buvome nustebinti. Gali būti, kad karvės Argentinoje išskiria trisdešimt procentų šiltnamio dujų“, - pasakojo Nacionalinio žemės ūkio technologijų instituto tyrėjas Guillermo Berra.
Argentina yra viena didžiausių karvių augintojų ir pieno bei jautienos eksportuotojų pasaulyje. Pampų žolę čiaumoja apie 55 milijonai galvijų.
G.Berra prisipažįsta nustebęs, kai pamatė, jog 550 kilogramų sverianti karvė per dieną gali į orą paleisti nuo 800 iki 1000 litrų dujų.
Mokslininkai kol kas ištyrė mažiausiai 10 galvijų. Kai kurios buvo uždarytos į aptvarus, o jų dujos buvo kaupiamos geltonuose balionuose, kurie kabojo ant fermos stogo.
Šiltnamio dujos yra viena iš globalaus atšilimo priežasčių. Mokslininkai tikina, kad metanas 23 kartus žalingesnis negu anglies dvideginis, nes sunkiau praleidžia karštį ir neleidžia atmosferai atvėsti. Metano yra ir gyvulių išmatose, įvairiose atliekose, kurios pūva. Taip pat metanas dažnai sukelia tragedijas, nes kaupiasi anglies kasyklose. O iš didelių požeminių telkinių šios dujos keliauja į pramonės objektus ir gyventojų būstus - yra energijos šaltinis.
Mokslininkai stengiasi atrasti naujus karvių pašarus, kurie būtų lengvai virškinami ir neskatintų kauptis dujų gyvulių organizmuose. Todėl specialistai pataria karves šerti ne grūdiniais pašarais, o liucerna ir dobilais.
„Atlikome tyrimą, po kurio paaiškėjo, kad naudojant taninus galima sumažinti metano išskyrimą 25 procentais“, - savo pasiekimus įvardija Nacionalinės mokslo ir technikos tyrimų komisijos atstovė Silvia Valtorta.