Videonaujienose žiūrėkite reportažą apie saulė užtemimą.
„Visiškas Saulės užtemimas yra retesnis reiškinys, kuris vyksta maždaug kas antri metai. Tuomet tam tikru atstumu nusidriekia siaura šimto kilometrų pločio juosta“, - lrytas.lt sakė prof. V.Straižys.
Anot jo, šiandien mūsų šalyje matomas tik dalinis Saulės užtemimas, nes Lietuva pakliuvo į Mėnulio pusšešėlį, t.y. Mėnulis uždengė ne visą Saulės diską. Paskutinį kartą tokį užtemimą Lietuvoje buvo galima stebėti 2006 metų kovo 29 dieną.
Jeigu dangaus nedrumsčia tankūs debesys, dalinį užtemimą penktadienį taip pat galėjo stebėti didžioji dalis Azijos, Šiaurės Europos ir Šiaurės Kanados gyventojų.
Labiau pasisekė Šiaurės Kanados Nunavuto provincijos, Šiaurės Sibiro, vidurio Rusijos, vidurio Azijos, Mongolijos ir šiaurės vakarų Kinijos gyventojams, kurie savo akimis galėjo stebėti, kaip Mėnulis visiškai „praryja“ Saulę, staiga nurimsta ir tarsi užsnūsta visa gamta, o vidurdienį atslenka tamsa.
„Lietuvoje paskutinis visiškas Saulės užtemimas buvo matomas 1954 metų birželio 30 dieną, tuomet jį galėjo stebėti daugiausia Pietų Lietuvos gyventojai, - prisimena astronomas prof. V.Straižys. - Šį šimtmetį visiško Saulės užtemimo Lietuvos gyventojai neturės galimybės pamatyti“. Paskaičiuota, kad toje pačioje vietoje visiškas Saulės užtemimas įvyksta tik kas 300-400 metų.
Pasak astronomo, daliniai Saulės užtemimai jau nebeturi jokios mokslinės reikšmės: „Nebent sportinis interesas lieka, kiek tiksliai sugebėsi jį apskaičiuoti“.
Tuo tarpu kai vyksta visiškas Saulės užtemimas, Mėnulis uždengia Saulės diską ir gerai matosi Saulės vainikas. „Tada atsiranda galimybė stebėti išorinius Saulės sluoksnius, - pastebi prof. V.Straižys. - Tačiau ir tai jau greičiau mėgėjiškas tyrimas, nes yra orbitinės observatorijos, kurios tiksliai viską ištiria“.
Specialistai primena, kad stebėti saulės užtemimo plika akimi negalima ir būtina pasirūpinti apsaugos priemonėmis, pavyzdžiui, tamsiu buteliu ar aprūkytu stiklu.