Šis atradimas buvo padarytas zondo
roboto rankai šią savaitę perdavus
pavyzdį zonde esančiam
prietaisui, kuris kaitindamas pavyzdžius
identifikuoja garus.
„Turime vandens“, - sakė Williamas Boyntonas iš
Arizonos universiteto, kuris vadovauja grupei, analizuojančiai duomenis iš
zondo „orkaitės“ - „Thermal and Evolved-Gas Analyzer“ (TEGA).
„Anksčiau, stebėdami orbita skriejančio aparato „Mars Odyssey“
(perduodamus vaizdus) ir praėjusį mėnesį „Phoenix“ (perduotus) nykstančius
gabalus, matėme to į ledą sušalusio vandens įrodymų, bet dabar pirmą kartą
Marso vanduo buvo paliestas ir paragautas“, - sakė jis.
Gegužės 25-ąją nusileidęs netoli šios planetos šiaurės ašigalio zondas
Marso paviršiuje pradėjo kasti griovelius. Jis atkasė baltą medžiagą, kuri,
kaip mokslininkai patvirtino birželį, buvo ledas.
Arizonos universiteto mokslininkas Peteris Smithas,
kuris vadovauja „Phoenix“ moksliniams tyrimams, sakė, kad zondo roboto
rankos paimtas ledas analizuojamas siekiant išsiaiškinti, ar sąlygos Marse
galėjo būti palankios gyvybei.
„Norime išsiaiškinti to ledo istoriją ir ... sužinoti, ar tas ledas kada
nors buvo ištirpęs ir ... sukūręs skystą aplinką, kuri keičia dirvožemį“, -
sakė P.Smithas.
Pasak jo, cheminė analizė, kuri parodė, kad dirvožemis buvo šarminis,
sutrikdė mokslininkus: „Tai paslaptis ... Tai tipiškai rūgštinga aplinka,
galbūt tai susiję su netoliese esančiu krateriu“.
Nors buvo aptikta svarbių maisto medžiagų, tarp jų - natrio, kalio ir
magnio, kol kas nerasta jokių organinių medžiagų pridūrė P.Smithas.