Ką reiškia mūsų sapnai?

Sapnai, iš kurių keletas buvo užfiksuota jau XIX amžiaus pabaigoje, yra kaupiami Kalifornijos universiteto Sapnų banke. Ši sistema remiasi žmonių sąžiningumu, mat bet kas telefonu universitetui gali pranešti apie savo sapnus. Tokiu būdu mokslininkams suteikiama galimybė vis iš naujo pažvelgti į sapnų prigimtį ir turinį iš pačių žmonių lūpų.

Remiantis minėtais tyrimais, galima drąsiai teigti, kad tvirtinimas, jog sapnai yra perpildyti seksu ir religija, yra klaidingas. Mat didžioji jų dalis – net aštuoni iš dešimties – yra apie kasdienius rūpesčius ar dalykus, su kuriais dažnai susiduriame, pavyzdžiui, tai gali būti vairavimas, apsipirkinėjimas, sportas ar artimi žmonės. Galbūt žmonės ir galvoja apie seksą kas septynias sekundes, tačiau apie jį sapnuoja toli gražu ne taip dažnai.

Sapnai išties jau ilgą laiką kelia susidomėjimą dėl savo siurrealistinio turinio, mūsų nesugebėjimo jų kontroliuoti ir priimtino paaiškinimo, kas iš tiesų yra sapnai ir koks jų vaidmuo, nebuvimo. Nors kol kas nėra draugiško sutarimo dėl sapnų paskirties (jeigu tokia apskritai egzistuoja), esama net keletas teorijų.

Viena jų teigia, kad sapnai – tai atsitiktiniai vaizdai, kuriuos sukuria smegenys, kai prisimena praėjusios dienos įvykius. Kitos šalininkai sapnus traktuoja kaip alternatyvų savadarbį kiną – veiklą, kuria smegenys užsiima, kol kūnas miega. Dar viena teorija pripažįsta, kad sapnai – tai išgyventi būtinos strategijos dalis.

Sapnai, anot šios teorijos išpažinėjų, atsirado ankstyvoje žmogaus vystymosi fazėje, kad jam bemiegant padėtų mokytis ir kad šis galėtų kur kas lengviau susidoroti su pavojais, tykančiais priešiškoje aplinkoje. Dar kiti teigia, kad sapnuodami mes permąstome tam tikrus dalykus ir tokiu būdu kur kas lengviau galime išspręsti iškilusias problemas, arba kad sapnai mums padeda ne tik prisiminti praėjusios dienos, bet gal net numatyti ateitį. Ar sapnai turi savo paskirtį?

Nors esama išties nemažai teorijų šiuo klausimu, jas iš esmės galima suskirstyti į dvi stovyklas – tos, kurios pripažįsta specifinę sapnų paskirtį, ir tos, kurios jos nepripažįsta.

„Tai, kad mes prisimename tiek mažai sapnų, logiškai paneigtų jų vaidmens, kad ir koks jis būtų, svarbą. Jeigu jie yra tokie reikšmingi, kodėl mes neprisimename jų visų? Ir kodėl žmonės, kuriems pavyksta geriau prisiminti savo sapnus, nėra niekuo pranašesni už turinčius prastą atmintį? – taip savo argumentą išdėsto Kalifornijos universiteto profesorius Billas Domhoffas.

Mes esame mąstantys padarai, nes mąstymas – neatsiejamas adaptacijos proceso elementas. Tačiau tai dar nereiškia, kad visos mąstymo formos turi paskirtį. Remiantis bendrais tyrimais sapnų srityje, galima teigti, kad šiuo atžvilgiu sapnai yra tarsi bevertis produktas, savotiška tik nakčiai praleisti tinkanti improvizacija“.

Profesorius B.Domhoffas su savo kolegomis pasitelkė naujas tyrimui prieinamas priemones, kad ištirtų individualius sapnus, užfiksuotus Sapnų banke – duomenų bazėje, kurią laikui bėgant praturtina įvairaus amžiaus ir statuso žmonės. Pavyzdžiui, šioje duomenų bazėje yra užfiksuoti 86 vieno Masačusetso technologijų instituto auklėtinio, studijavusio fiziologijos mokslus, sapnai, kurie – net 111 metų amžiaus.

Kai savo sapnus nusprendusių paviešinti žmonių pranešimuose psichologai nusprendė paieškoti reikšminių žodžių, paaiškėjo, kad terminų, susijusių su seksualiniu aktu arba religija, yra nedaug. Tik 2 proc. vyrų užsiminė apie susapnuotą seksualinį aktą, o moterų – viso labo tik 0,4 procento. Bažnyčias, katedras, šventyklas ar koplyčias paminėjo tik 3,3 proc. norinčiųjų pasidalyti savo sapnais, o specifines religijas – 0,8 procento. „Šio tyrimo metu gauti rezultatai skatina ieškoti atsakymo į klausimą, kodėl apie seksą galvojame kur kas dažniau būdami atmerktomis akimis nei sapnuose, – savo mintimis dalinosi vienas tyrime dalyvavęs mokslininkas. – Nors modernioje kultūroje sapnai ir seksas itin glaudžiai siejami – taip tikriausiai yra dėl S.Freudo suformuluotos teorijos, teigiančios, kad mūsų sapnuose apstu seksualinių užuominų, – tyrimai visgi atskleidžia, kad tiesiogiai su seksu susijusių detalių žmonių sapnuose pasitaiko itin retai“.

Tyrimų rezultatai taip pat paskatino atidžiau pažvelgti į sapnų turinį. Remiantis šiais tyrimais, nuo 75 iki 80 proc. žmonių net ir sapnuose negali pabėgti nuo kasdienių rūpesčių. Teorijai, teigiančiai, kad sapnai neperkelia mūsų į magiškus pasaulius ir neleidžia patirti keisčiausių fantazijų, o tik dar kartą priverčia išgyventi kasdienius įvykius, svarių įrodymų galima rasti remiantis ir kitais tyrimais.

Štai Florencijos universiteto atstovai išsiaiškino, kad muzikantai sapnuoja apie muziką dukart dažniau nei žmonės, nieko bendra neturintys su šia meno sitimi. Dar kiti tyrimai parodo, kad moterų, sapnuojančių apie darbą, skaičius didėjo tolygiai sulig realiai dirbančių moterų skaičiumi. Evoliucinė paskirtis

Tačiau, nors kasdienybę atspindintis sapnų turinys, regis, patvirtintų sapnų paskirties nebuvimą, esama tyrimų, kurie tai paneigia.

Suomijos Turku universiteto tyrėjams pavyko aptikti įrodymų, leidžiančių tikėti sapnų evoliucine paskirtimi. Kai Suomijos mokslo pasaulio atstovai išanalizavo beveik 600 sapnų, jie pastebėjo, kad dviejuose trečdaliuose jų buvo aptiktas bent vienas grėsmę pranašaujantis elementas ir kad daugiau nei 60 proc. tokių grėsmių buvo galima laukti realiame gyvenime. Taigi būtų logiška manyti, kad žmogui sapnuojant, jo smegenys atkuria pasaulio vaizdą, į kurį integruoja realybėje nutikusius įvykius. Tokiu būdu susidaro tinkama terpė planuoti strategijas ar spręsti problemas.

„Mes darome prielaidą, kad biologinė sapnų funkcija yra stimuliuoti grėsmę galinčius sukelti incidentus ir kurti scenarijus, kaip jų išvengti, – teigia Turku universiteto psichologijos profesorius Antti Revonsuo. – Mūsų protėvių laikais žmogaus gyvenimas buvo trumpas ir pilnas pavojų. Tikėtina, kad gamybinis sapnų mechanizmas, kuris atsirenka potencialius pavojus ir juos vis stimuliuoja, išties nemažai prisidėjo prie įgūdžių, padedančių žmogui išvengti pavojų, tobulinimo“. Sapnai padeda tobulinti įgūdžius?

Harvardo universiteto mokslininkams pavyko rasti įrodymų, kad miegas ir sapnai skatina tobulinti dienos metu gautus įgūdžius. Prikėlę žmones, kurie išvakarėse žaidė vieną kompiuterinį žaidimą, tyrėjai pastebėjo, kad kai tik šie užmigdavo, jų smegenys jau būdavo pradėjusios perdirbti to kompiuterinio žaidimo vaizdus. Anot mokslininkų, naktinio smegenų apdorojimo proceso tikslas būtent šiuo atveju – patobulinti minėtų asmenų įgūdžius žaidžiant kompiuterinį žaidimą.

Tiesa, Lafboro universiteto (Anglija) Miego tyrimų centro direktorius Jimas Horne'as kitų žmonių susapnuotų vaizdų analizės vertingumą vertina skeptiškai: „Žmonės, kurie liguistai užsirašinėja savo sapnus, nėra eiliniai sapnuotojai. Mat pastarųjų kategorijai priklausantys asmenys neatsimena savo sapnų, nes šie iš esmės yra tarsi makulatūra“.

Be to, šio mokslininko teigimu, tvirtinimą, kad sapnai turi svarbią paskirtį, dar labiau sumenkina tai, jog vaistus, tarp jų ir tam tikrus antidepresantus, vartojantys žmonės ištisus mėnesius nieko nesapnuoja. Anot jo, sapnai – tai smegenų atsisakymo nieko neveikti ištisas aštuonias valandas ir jų poreikio būti stimuliuojamoms išraiška. Taigi sapnų funkcija yra „linksminti“ smegenis ir leisti kūnui miegoti.

„Sapnai – tai savadarbis smegenų kinas, neleidžiantis nuobodžiauti, tačiau neturintis išliekamosios vertės“, – teigia J.Horne'as.

Pasak profesorės Patricios Garfield, buvusios Sapnų tyrimo asociacijos prezidentės, esti 12 universalaus pobūdžio košmarų. Epizodai, kuriuose sapnuojantys žmonės atsiduria nuogut nuogutėliai viešoje vietoje, skęsta, krenta, turi neužbaigtų reikalų su mirusiaisiais ar tiesiog yra persekiojami, – tik keletas iš jų.

Remiantis Kalifornijoje įsikūrusio Santa Klaros universiteto atliktais tyrimais, konservatyvių pažiūrų asmenys kur kas dažniau sapnuoja, kad yra persekiojami ar krenta nuo aukštų pastatų. Be to, jie savo sapnuose yra linkę patirti nepasitenkinimą ar liūdesį ir kur kas rečiau sapnuoja seksualinius sapnus.

Remiantis Velse esančio Svanzi universiteto mokslininkų atliktų tyrimų duomenimis, žmonės, kurie mėgsta fantastinius romanus, yra kur kas labiau linkę sapnuoti košmarus, o vaikams, skaitantiems siaubo knygas, triskart padidėja tikimybė susapnuoti panašaus pobūdžio sapnus. Tie patys tyrimai parodė, kad romantinių romanų mėgėjų sapnai emociškai yra kur kas intensyvesni.

Remiantis Vokietijos Mannheimo universitete atliktais tyrimais, beveik vienas žmogus iš dvylikos praėjusią naktį sapnavo, kad skrenda. Tai, kad vis daugiau žmonių sapnuoja skrydžius, galėtų paaiškinti padidėjęs keliaujančiųjų lėktuvais skaičius.

Tai, ką mes sapnuojame, priklauso nuo to, kas mus jaudina. Remiantis Pasaulinio sapnų banko, 1,5 tūkst. tekstų ir vaizdinių priemonių saugančios bibliotekos, surinktais duomenimis, vis daugiau žmonių praneša apie sapnus, susijusius su klimato kaita. O štai netoli Bostono esančio Tuftso universiteto atliktų tyrimų duomenimis, sapnų dienoraštininkų užrašų turinys ir pobūdis išties pasikeitė po rugsėjo 11-ąją įvykusio teroristų išpuolio.

5–30 minučių – vidutinė sapno trukmė.

Vidutiniškai mes sapnuojame kas 90 minučių.

33 proc. sapnų mums pranašauja nelaimę.

25 proc. sapnų mus nukelia į pažįstamą aplinką. 50 proc. susapnuotų socialinių mainų yra agresyvaus pobūdžio ir dažniausiai nukreipti prieš sapnuojantį asmenį.

Nuo 95 proc. iki 99 proc. – procentinė sapnų, kuriuos pamirštame, dalis.