„Be abejo, esama daug priežasčių, dėl kurių žmogui gali kilti problemų
dėl santykių, tačiau šiuo atveju specifinio geno variantas pirmą kartą
susietas su vyrų prisirišimo prie jų partnerių stiprumu“, - sakoma Karolio
instituto doktoranto Hasse Walumo pranešime.
Mokslininkai nustatė, kad šios atmainos geno vieną arba dvi kopijas
turintys vyrai su priešingos lyties asmenimis dažniausiai bendrauja kitaip
negu turintys kitokio varianto geną.
Švedijoje keturi iš 10 vyrų turi geno variantą, vadinamą 334-uoju aleliu,
naujienų agentūrai AFP sakė H.Walumas.
Švedijoje atliktame tyrime dalyvavo 550 dvynių ir jų partnerių arba
sutuoktinių.
„334-asis alelio pasiskirstymas statistiškai susijęs su vyro jaučiamo
prieraišumo savo partnerei stiprumu“, - sakoma mokslininko pranešime.
Vyrai, turintys dvi 334-ojo alelio kopijas, per praeitus metus buvo linkę
dvigubai dažniau išgyventi santuokos arba santykių krizes negu turintys
kitokio varianto geną.
Jų žmonos ir draugės taip pastebėjo šį skirtumą.
„Moterys, kurios buvo ištekėjusios už vieną arba dvi 334-ojo alelio
kopijas turinčių vyrų, buvo statistiškai mažiau patenkintos savo santykiais
negu tos, kurių sutuoktiniai neturi tokio alelio“, - pastebėjo H.Walumas.
Tačiau jis pabrėžė, kad šio geno įvairovės įtaka palyginti nežymi, todėl
pagal šį požymį neįmanoma bent kiek tiksliau nuspėti, kokie bus asmens
santykiai ateityje.
Nuo tirtojo geno priklauso hormono vazopresino, kuris išsiskiria daugumos
žinduolių organizmuose, molekulinių receptorių gamyba.
Tas pats genas anksčiau buvo susietas su pelėnų patinų monogamiška
elgsena.
Ištyrę vazopresino įtaką žmonių santykiams mokslininkai tikisi nustatyti
bendravimo sutrikimais pasireiškiančių ligų, tokių kaip autizmas,
priežastis.
Šio tyrimo rezultatai antradienį buvo paskelbti JAV moksliniame žurnale
„Proceedings of the National Academy of Sciences“ (PNAS).