Oficialiais duomenimis, nuo Nepriklausomybės atkūrimo iš Lietuvos emigravo 5 proc. mokslo darbuotojų.
Tačiau manoma, kad realiai protų nutekėjimo mastai yra keturis kartus didesni.
Be to, specialistai tikina, kad procentais netekties šioje srityje neišmatuosi – dažnai dirbti į užsienį išvažiuoja patys gabiausi mokslininkai ir tyrėjai.
Prieš porą metų Užsienio lietuvių rėmimo centras pasišovė išsiaiškinti, kas gena gabius mokslininkus iš Lietuvos ir kas galėtų paskatinti juos grįžti atgal.
Visa tai buvo stengiamasi išsiaiškinti projekto „Protų susigrąžinimo programos parengimas ir įgyvendinimas“ metu.
Siekia tobulėti
„Manau, realiai iš Lietuvos išvyko apie pusantro tūkstančio mokslininkų ir tyrėjų, apsigynusių disertacijas Lietuvoje. Dar tiek pat disertacijas jau gynėsi išvykę į užsienį“, – tikino Užsienio lietuvių rėmimo centro projekto vadovas dr. Tomas Žalandauskas.
Apklausos byloja, kad 41 proc. moksline tiriamąja veikla užsiimančių institucijų darbuotojų yra arba buvo išvykę į užsienį trumpalaikio, o 23 proc. – ilgalaikio darbo.
Pagrindinis jų motyvas kelti sparnus iš Lietuvos – mokslinio tobulėjimo siekis ir nepasitenkinimas mokslo bei studijų situacija Lietuvoje, rutininis darbas aukštosiose mokyklose.
Apklausoje dalyvavę užsienyje dirbantys mokslininkai ir tyrėjai nurodė, kad svetur išvyko norėdami dirbti pasaulinio lygio mokslo centruose, susipažinti su pasaulinėmis mokslo tendencijomis.
Paklausūs užsienyje
Daugiausia į užsienį dirbti išvažiuoja fizinių ir biomedicinos mokslų atstovai. Šiose srityse pastebimas didžiausias darbuotojų skaičiaus mažėjimas.
Galbūt mokslininkams ir tyrėjams Lietuvoje nėra kur pritaikyti žinių?
„Manau, kad šiose srityse mes esame arčiausiai pasaulinio lygio. Todėl ir specialistai yra paklausiausi, jiems nesunku įsidarbinti užsienio mokslo institucijose, – įsitikinęs T.Žalandauskas. – Lietuvoje iki šiol nemačiau metodikos, kuri leistų nustatyti filosofiją ar fiziką studijuojančių žmonių poreikį.
Valstybė turėtų nustatyti tokius finansuojamų studentų skaičius, kuriuos realiai sugeba finansuoti“.
Jo manymu, šiuo metu valstybė arba turėtų perpus sumažinti finansuojamų studentų skaičių, arba skirti dvigubai daugiau lėšų studijoms finansuoti.
Mažėja jaunų mokslininkų
Daugiausia Lietuvos protų nuteka į Skandinavijos šalis, JAV ir Vokietiją.
Beveik pusė užsienio institucijose dirbančių lietuvių prieš išvykdami buvo doktorantai Lietuvos mokslo ir studijų institucijose.
2006 metais mokslininkai iki 34 metų sudarė tiktai 16,3 proc. visų dirbančių asmenų šiame sektoriuje. Tad pasitraukus vyresnės kartos mokslininkams gali nebūti kuo jų pakeisti.
Ar tokia maža šalis kaip Lietuva apskritai gali išlaikyti savo mokslininkus ir konkuruoti su užsienio šalimis?
Užsienio lietuvių rėmimo centro projekto vadovas dr. T.Žalandauskas įsitikinęs, kad tikrai gali.
Norint sustabdyti jaunų mokslininkų emigraciją, pirmiausia siūloma sudaryti sąlygas jiems tęsti karjerą Lietuvoje – kelti atlyginimus, užtikrinti mokslinių projektų vadovų finansinį savarankiškumą, taip pat sudaryti sąlygas dalyvauti tarptautinėse konferencijose ir remti perspektyvius mokslininkus.
* * *
Būtina keisti požiūrį
* Mūsų šalyje mokslininkai ir tyrėjai sudaro 1,15 proc. visų dirbančių asmenų. Europos Sąjungos šalyse šis skaičius yra vidutiniškai 1,44 proc., o Europoje pirmaujančioje Islandijoje – 3,53 proc.
* Tik 8,4 proc. visų tyrėjų dirba Lietuvos verslo įmonėse. Tai vienas žemiausių rodiklių Europos Sąjungoje. 15 ES šalių jis yra apie 50 proc.
* Užsienio ekspertų tvirtinimu, norint susigrąžinti mokslininkus į tėvynę, pirmiausia reikia kurti palankią mokslui aplinką ir didinti mokslo institucijų patrauklumą.