Tyrimo duomenys parodė, kad heteroseksualūs asmenys jaučia didelį
potraukį žmonėms, kurie iš veido panašūs į tėvą arba motiną. Pasak
mokslininkų, šis ypatybė gali būti susijusi su evoliucija.
Vengrijos Pečo universiteto profesoriaus Tamaso Bereczkei vadovaujama tyrėjų grupė sukūrė veido proporcijų modelį,
kuriame atsižvelgiama į žandikaulio plotį, atstumą tarp burnos ir kaktos bei
kitus požymius. Iš viso buvo matuojama 14 veido požymių.
Pagal šį metodą mokslininkai Vengrijoje ištyrė 312 suaugusių asmenų,
priklausančių 52 skirtingoms šeimoms. Kiekvienoje šeimoje buvo tiriama
sutuoktinių pora ir dvi jų tėvų poros.
Mokslininkai nustatė, kad vyrų partnerių veidų požymiai patikimai
koreliuoja su motinų, o moterų partneriai paprastai būna panašios į jų
tėvus.
Tyrėjų grupės atliko bandymą su atsitiktinių asmenų nuotraukomis, iš
kurių tiriamieji turėjo pasirinkti labiausiai patinkantį asmenį. Paaiškėjo,
kad tiriamieji šiuo atveju taip pat buvo linkę rinktis asmenis, panašius į
jų tėvus arba motinas.
Įdomu, kad partneres besirenkantys vyrai daugiausiai dėmesio skirdavo
kitokiems veido požymiams negu moterys. Vyrų išrinktosios buvo panašios į jų
motinas pagal lūpų storį, burnos plotį, taip pat apatinio žandikaulio ilgį
ir plotį.
Tačiau moterims svarbiausi vyrų požymiai buvo atstumas nuo burnos iki
kaktos, veido ilgis, atstumas tarp akių ir nosies dydis.
T.Bereczkei nuomone, tokį pasirinkimą labiau lemia evoliucijos, o ne
psichologiniai arba bendravimo veiksniai.
Pernelyg didelis genetinis partnerių panašumas, kuris pasitaiko
kraujomaišos atveju, evoliucijoje turi neigiamą reikšmę.
Tačiau potraukis panašių genetinių požymių turintiems partneriams „gali
suvesti individus, pasižyminčius papildomais adaptaciniais privalumais“, -
rašoma T.Bereczkei straipsnyje.
Dėl tokios elgsenos gali padidėti tikimybė, jog tėvų genai bus perduoti
palikuoniams, todėl bus sustiprintas būsimųjų kartų genetinis modelis.
Polinkis į panašius partnerius taip pat gali padėti įtvirtinti genų
rinkinius, kurie padeda prisitaikyti prie tam tikrų aplinkos sąlygų.
Tikėtina, kad tokia elgsena taip pat suteikia papildomų privalumų, kurie
tikriausiai labiau susiję su laimės pojūčiu negu su genetine būtinybe.
„Tikėtina, kad pagal fizinius ir psichologinius požymius panašių žmonių
poros ilgiau gyvena kartu negu nepanašūs partneriai, o tai tikriausiai lemia
padidėjusį vaisingumą“, - apibendrinama studijoje.
Tyrimo rezultatai buvo paskelbti Didžiojoje Britanijoje leidžiamame
žurnale „Proceedings of the Royal Society B“.