Europos branduolinių tyrimų organizacijos (European Organisation for
Nuclear Research, CERN) kertinis laimėjimas buvo palydėtas sveikinimo
šūksniais, plojimais ir šampano butelio pokštelėjimu, o ne šiame prietaise
galėjusios atsirasti juodosios bedugnės sukeltu kataklizmu, kaip baiminosi
kai kurie nelaimės šaukliai.
CERN generalinis direktorius Robertas Aymaras (Roberas Aimaras)
pasveikino „istorinę dieną“, padėsiančia numalšinti savo organizacijos ir
visos žmonijos žinių troškulį.
Pasak jo, žmonija „trokšta sužinoti, iš kur atėjo ir kas jos laukia; ar
Visatai turi pabaigą, ar toliau gyvuos ateityje?“
Maždaug 7 val. 30 min. Grinvičo (10 val. 30 min. Lietuvos) laiku pirmasis
protonų srautas buvo paleistas į Didįjį hadronų greitintuvą (LHC) -
milžinišką žiedinį įrenginį, pastatytą 100 metrų gylyje po CERN būstinės
kompleksu.
Šiuo projektu siekiama atskleisti vieną iš didžiausių fizikos mįslių: ar
egzistuoja vadinamoji „dieviškoji dalelė“, kuri paaiškintų masės prigimtį,
taip pat padėtų suvokti, kas yra „tamsioji medžiaga“ ir „tamsioji energija“,
sudaranti 96 proc. Visatos masės. Be to, siekiama išsiaiškinti, ar
lygiagrečiai su mūsų pasauliu egzistuoja kiti matavimai.
Žiediniame 27 kilometrų ilgio tunelyje, įrengtame abipus Šveicarijos ir
Prancūzijos sienos, priešiniai protonų srautai bus paleisti skrieti beveik
šviesos greičiu.
Tada superlaidūs magnetai nukreips protonų srautus, kad priešingomis
kryptimis skriejančios dalelės susidurtų keturiose didžiulėse
laboratorijose. Tokiu būdu trumpam bus sukurtos sąlygos, artimos pirmosioms
akimirkoms po mūsų Visatą sukūrusio „Didžiojo sprogimo“, kuris įvyko prieš
13,7 mlrd. metų.
Detektorių kompleksai fiksuos susidūrimų metu pasklisiančias subatomines
skeveldras ir ieškos dar nežinomų dalelių pėdsakų.
CERN mokslininkai paneigė nuogąstavimus, jog bandymų metu bus sukurta
juodoji bedugnė, kurios gravitacijos jėga gali praryti Žemę. Jie taip pat
atmetė prielaidas, kad gali susidaryti dar neatrasta keistoji dalelė, kuri
mūsų planetą paverstų keistosios medžiagos gniutulu.
Trečiadienį pradėtas ilgas ir kruopštus greitintuvo tikrinimo procesas,
kurio metu bus patikrinta visa įranga ir darbo procedūros. Tik baigus šį
darbą bus galima pradėti dalelių susidūrimo bandymus.
Pirmieji protonų srautai buvo stabdomi kiekviename greitintuvo ruože,
siekiant patikrinti, ar tinkamai veikia stebėjimo sistemos ir valdantys
magnetai. Atliekant patikrinimą dalelių srautai buvo tikslingai sulėtinti.
Pirmasis pagal laikrodžio rodyklę paleistas srautas apskriejo greitintuvo
žiedą kiek greičiau nei per valandą. Sėkmingas bandymas sukėlė džiaugsmo
proveržį ir buvo aplaistytas šampanu valdymo patalpoje.
Vėliau toks pats srautas buvo paleistas priešinga kryptimi, o šis
bandymas taip pat baigėsi be jokių kliuvinių.
„Techniškai viskas veikia kaip turėtų veikti, o priešakyje laukia labai,
labai švarus kelias“, - sakė LHC mokslinės programos vadovas Josas
Engelenas.
LHC projekto lyderis Lynas Evansas, kuris greitintuvo
programoje dirbo ilgiau nei 14 metų, sakė pajutęs palengvėjimo bangą, kai
protonai taip sėkmingai apskriejo pirmąjį ratą.
„Tai nepaprastai sudėtinga mašina, tad bet kuriuo metu kas nors gali
sutrikti“, - sakė jis.
Projekto rengėjus užplūdo sveikinimai, kuriuo atsiuntė CERN partneriai ir
varžovai, tarp jų garsioji Fermi dalelių fizikos laboratorija,
įsikūrusi netoli Čikagos.
LHC projektas buvo įgyvendintas per beveik 20 metų ir kainavo apie 6
mlrd. Šveicarijos frankų (apie 13 mlrd. litų). Jis tapo vienu iš brangiausių
ir sudėtingiausių kada nors sumanytų mokslinių bandymų.
Baigus greitintuvo tikrinimo procedūras, du dalelių srautai bus įsukti
iki 11 tūkst. apsisukimų per sekundę, o tada nukreipti susidurti vienas su
kitu keturiose kamerose, kurių sienelės nuklotos jutikliais.
Pirmieji dalelių susidūrimo bandymai tikriausiai bus pradėti po kelių
savaičių, tačiau Didysis hadronų greitintuvas bus paleistas visa galia tik
kitais metais. Jame dalelės gali susidurti 14 teraelektronvoltų galia, o ši
milžiniška energija trumpam laikui sukurs 100 tūkstančių didesnę temperatūrą
negu Saulės. Šis greitintuvas turėtų septynis kartus viršyti Fermi
laboratorijoje pasiektą galios rekordą.
Planuojama, kad greitintuvas veiks 10-15 metų. Milžinišką duomenų kiekį,
kuris bus sukauptas atliekant dalelių susidūrimo bandymus, kruopščiai
analizuos daugelio šalių fizikai.
„Žmonijai svarbu sukaupti duomenų apie fundamentaliosios medžiagos
elgseną, - naujienų agentūrai AFP sakė fizikas Danielis Denegri. - Tikimės padaryti atradimų, kurie bus gana įspūdingi.“
„Esminės žinios yra žmonijos paveldo dalis“, - pridūrė tyrėjas Danielis
Froidevaux.
Mokslininkams labiausiai maga atrasti teoriškai aprašytąją dalelę,
vadinamą Higso bozonu - tai padėtų paaiškinti, kaip dalelės įgyja masę.
Manoma, kad šių dalelių apstu visur, tačiau iki šiol jų niekam nepavyko
aptikti, todėl Higso bozonai buvo pavadinti „dieviškosiomis dalelėmis“.
Europos Sąjungai šiuo metu pirmininkaujančios Prancūzijos prezidentas
Nicolas Sarkozy trečiadienį pasveikino pirmus sėkmingus
greitintuvo bandymus ir pavadino juos „labai didele Europos sėkme“.
„Šių žmonijos istorijoje dar neregėto masto mokslinių investicijų
rezultatai ne tiks padės pagilinti esmines žinias apie Visatą, bet ir bus
tiesiogiai pritaikyti įvairiose srityse, tokiose kaip intensyvūs
apskaičiavimai ar netgi medicina“, - sakoma prezidento pranešime.