Į vis dar neveikiantį Etnokosmologijos muziejų jau plūsta smalsuoliai. Jiems tiesiog nekantru laukti. Mums irgi.
Lietuvos etnokosmologijos muziejuje Kulionių kaime (Molėtų r.) statybininkai dar tik baigia paskutinius apdailos darbus, bet į metus neveikiantį muziejų jau keliauja minios.
Žmonės nenori laukti spalio pradžioje numatytų pabaigtuvių ir jų kol kas nedomina naujosios muziejaus ekspozicijos. Užtat norisi bent akies krašteliu dirstelėti į tą nežemišką rūbą, kuriuo architektai apvilko prieš du dešimtmečius iškilusius statinius.
Naujas rūbas senai idėjai
Daugiau nei 22 mln. litų – tiek kainavo pervilkti senus pastatus, iškilusius 1990 metais pagal vilniečio architekto Vytauto Lisausko projektą, nauju rūbu.
Rekonstrukcijos projekto konkursą architektai Ričardas Krištapavičius ir Andrius Gudaitis laimėjo, apsisprendę išsaugoti tradicines muziejaus vertybes.
Todėl senoji kompozicija – požemine galerija sujungtos ekspozicijų patalpos ir du bokštai kalvos viršūnėje, sujungti terasa, skirta žvilgsniui į žemę ir dangų – išliko nepakitusi.
Kompleksas papildytas dviem elipsoidais – jie atspindi stipriausią kitų civilizacijų simbolio – skraidančios lėkštės – stereotipą, atpažįstamą visame pasaulyje.
Idėja atrodė utopinė
Architektas R.Krištapavičius pripažino: daug architektūrinių ir konstrukcinių idėjų čia buvo įgyvendinta pirmą kartą Lietuvoje, o pavasarį statybvietėje dirbo galingiausias kada nors šalyje naudotas mobilusis kranas.
Projektuotojų sumanymai keletą metų atrodė tiesiog utopiškai ir net sulaukė skeptikų pašaipų, esą to padaryti neįmanoma.
Bet rezultatas akivaizdus – pastatą galima pamatyti, paliesti, patirti tikrų įspūdžių, kurie, beje, skirtingi įvairiu paros metu.
To ir reikėjo – šis muziejus bus pirmasis šalyje, veiksiantis ištisą parą. Per metus tikimasi sulaukti 80 tūkst. svečių.
Statybininkus mokė grožio
Muziejaus direktorius Gunaras Kakaras tikino, kad čia buvo padaryta tai, kas dar prieš dešimtmetį atrodė neįmanoma. Toks visuomeninės, o ne komercinės paskirties pastatas Lietuvai buvo ne tik pernelyg sudėtingas, bet ir per brangus.
Visus metus jis buvo reiklus statybininkų prievaizdas, kantriai mokęs, kaip pats teigia, darbo kultūros ir grožio suvokimo.
Neapsikęsdami jo priekaištų, darbininkai įprato nepalikti kreivų siūlių, net vingiuojančių takų trinkeles kloja ne bet kaip, o taip, kad jų linijos būtų grakščios ir tikslios.
Prisipažinęs, kad rezultatas net pranoko lūkesčius, G.Kakaras tikino, kad tokia šio komplekso dabartis buvo iš anksto nulemta.
Jis prisiminė, kaip statybininkai, čia dirbę dar 9-ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, buvo sunerimę: negavo užsakytų metalo konstrukcijų, todėl teko naudoti daug stipresnes.
Ši sovietinių statybų problema dabar davė puikių vaisių: nereikėjo papildomai stiprinti senųjų kolonų, kad šios išlaikytų papildomą svorį.
Iš požemio į dangų
Kai muziejaus teritoriją paliks paskutiniai statybininkai, turistus prie naujo paradinio įėjimo pasitiks masyvus akmuo su perfrazuota sentencija: „Iš čia į žvaigždes žemės rūpesčiai veda“.
Apatinėje aikštelėje nutūpusiame 200 kv. m ploto elipsoide, kuriam apskriti iliuminatoriai suteikia panašumo į nežemiškos civilizacijos kosminį laivą, bus erdvė turistams pasitikti.
Toliau kelionė po muziejų ves požemine galerija per ekspozicijos sales. Dabar ši galerija ir 50 vietų konferencijų salė dekoruotos tik tamsiomis spalvomis.
Jos dar labiau paryškins požemio pojūčius prieš atsiveriant šviesiai erdvei, į kurią pakylama liftu.
Ten, beveik 40 metrų aukštyje, antrajame 36 metrų ilgio ir 18 metrų pločio bei 8 metrų aukščio elipsoide, veiks apžvalgos aikštelė. Ji leis pasigrožėti kraštovaizdžiu, atsiveriančiu tiesiog po kojomis, ir net patirti skrydžio pojūtį.
Ant senosios betoninės kolonos bus sumontuotas naujas 80 centimetrų skersmens Vokietijoje gaminamas teleskopas. Kai jis ims veikti, ko gero, tai bus didžiausias ir galingiausias visuomeninės paskirties dangaus stebėjimo įrenginys Europoje.
Senasis MEADE teleskopas, naudotas jau dešimtmetį, irgi bus naudojamas – šalia jam buvo pastatyta nauja, žemesnė kolona, į ją stebėti dangaus bus kopiama laiptais.
Muziejaus istorija
* 1969 m. Molėtų rajono Kulionių kaime, surastame po 8 metus trukusių tinkamos vietos paieškų, pradėjo veikti pirmasis Vilniaus universiteto observatorijos teleskopas.
* 1980 m. Molėtų observatorijoje astronomo G.Kakaro iniciatyva įkurtas visuomeninis astronomijos muziejus.
* 1985 m. parengtas etnokosmologijos ekspozicijos pastatų komplekso statybos projektas.
* 1990 m. naujuose pastatuose pradėjo veikti Lietuvos etnokosmologijos muziejus. Jo direktoriumi paskirtas G.Kakaras.
* 1996 m. muziejuje ant betoninės 35 metrų aukščio kolonos sumontuotas ir pradėjo veikti MEADE (JAV) teleskopas su 40 cm skersmens veidrodžiu, didinantis iki 900 kartų.
* 2006 m. parengtas muziejaus komplekso rekonstrukcijos projektas.
* 2007 m. rudenį muziejus uždarytas rekonstruoti.
* 2008 m. lapkričio 1 d. – atnaujinto muziejaus veiklos pradžia.
Unikalios konstrukcijos
Metalo konstrukcijų elipsoidai – jauno konstruktoriaus Nikolajaus Moškovo kūrybos vaisius. Techninių sprendimų, kaip juos pagaminti, buvo ieškoma visos statybos metu.
Kiekviena iš kelių tūkstančių metalinio karkaso detalių, kurias paruošė ir sumontavo rekonstrukciją atlikusios Kauno bendrovės „Mitnija“ specialistai, buvo unikali.
Iš unikalių stiklo paketų fragmentų buvo pagamintas ir skaidrus viršutinio elipsoido fasadas.
Iš pradžių buvo ruošiamasi įstiklinti rėmus, tačiau vėliau šį užsakymą gavęs „Hronas“ pritaikė berėmę paketų, tvirtinamų tiesiai prie metalinio daugiabriaunio karkaso, konstrukciją, atsparesnę temperatūrų kaitoms, pigesnę ir greičiau įrengiamą.
Trijų aukštų parodų salių ir administracinių patalpų pastatas, apjuosęs abi senąsias kolonas, laikančias viršutinį elipsoidą, yra apversto ir nupjauto netaisyklingo kūgio formos.
Tai – viena rečiausiai architektūroje naudojamų geometrinių figūrų.
Statybininkams pavyko ją sukurti tik iš monolitinio gelžbetonio, laipsniškai keliant ir vis keičiant klojinius – kiekvienam naujam liejiniui senieji klojiniai nebetikdavo.
Laukia antrasis etapas
Net ir pradėjusiame veikti muziejuje dar dirbs statybininkai – parengti ir rekonstrukcijos antrojo etapo projekto dokumentai.
Jeigu šis sumanymas, įkainotas dar apie 19 mln. litų, neįstrigs, virš muziejaus teritorijos turėtų nusidriekti architektų pasiūlyta stiklinė galerija, atsirastų techninės patalpos, o senasis administracinis pastatas, likęs lyg svetimkūnis, virstų fondų saugykla su žiemos sodu.
Į muziejaus kompleksą įsilietų ir modernizuota Kulionių kalnų slidinėjimo bazė bei etnokosmologinė sodyba.