Šaltojo karo metais, kai Jungtinės Valstijos lenktyniavo su Sovietų
Sąjunga, kuri šalis pirmoji pasiųs žmones į Mėnulį, įkurta NASA turėjo
užtikrinti JAV pranašumą, tačiau 21-ame šimtmetyje prie kosminių lenktynių
prisijungė naujas varžovas - Kinija.
NASA buvo įkurta 1958 metų spalio 1 dieną, o šis žingsnis buvo tiesiogiai
susijęs su pirmojo Sovietų Sąjungos dirbtinio Žemės palydovo „Sputnik“
paleidimu 1957 metais.
Didžiulė varžovų pažanga paskatino JAV imtis atsakomųjų veiksmų ir
išprovokavo įnirtingas abiejų supervalstybių lenktynes kosmoso srityje.
Kiekviena iš jų troško pademonstruoti technologinį, taip pat savo politinės
sistemos pranašumą.
„Lenktynės dėl Mėnulio (užkariavimo) buvo ne vien moksliniai tyrimai ir
kur kas daugiau nei nacionalinio pasididžiavimo stiprinimas, - sakė NASA
administratorius Michaelas Griffinas. - Jos buvo laikomos
mūsų atviros visuomenės tikruoju išbandymu ir pačios laisvės koncepcijos
pateisinimu.“
„Tačiau svarbiausia buvo ne vien tai, - pridūrė M.Griffinas. - Sovietai
parodė, kad sėkmė kosmoso fronte gali būti nulemti galią ir įtaką
pasaulyje“.
NASA įrodė savo pranašumą 1969 liepos 20 dieną, kai Neilas Armstrongas
tapo pirmuoju Mėnulyje sėkmingai išsilaipinusiu žmogumi.
Tai įvyko nepraėjus nė dešimtmečiui nuo prezidento Johno Kennedy patvirtintos „Apollo“ programos pradžios.
Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso agentūra iki šiol yra kosmoso tyrimų
lyderė. Tikimasi, kad NASA dominavimą padės palaikyti programa
„Constellation“, pagal kurią planuojama iki 2020 metų dar kartą pasiųsti JAV
astronautus į Mėnulį. Žemės palydovas turi tapti baze kelionėms į Marsą ir
dar toliau.
Naujame kosmoso tyrimų etape planuojama pirmąkart Mėnulyje įrengti
stotis, kuriose astronautai galėtų ilgesnį laiką gyventi ir dirbti.
„Constellation“ programa pradėta planuoti po erdvėlaivio „Columbia“
katastrofos, kai šis sudegė grįždamas į Žemę 2003 metais.
Ši tragedija ir septynių astronautų netektis pribloškė visą šalį.
Oficialaus tyrimo metu nustatyta, kad katastrofos priežastimi tapo
erdvėlaivio susidėvėjimas dėl amžiaus. Šis incidentas ir 1986 metais įvykusi
erdvėlaivio „Challenger“ katastrofa, kuri taip pat nusinešė septynių
astronautų gyvybes, privertė iš naujo įvertinti tolimesnę kosmoso programos
plėtrą.
Po „Columbia“ avarijos praėjus šešiems mėnesiams prezidentas George'as
W.Bushas pateikė naują kosmoso tyrimo viziją, nutiesusią
kelią programai „Constellation“, pagal kurią iš pradžių buvo numatoma
nuskraidinti į Menulį keturis astronautus.
Šioms misijoms, taip pat skrydžiams į Tarptautinę kosminę stotį (TKS),
bus naudojamas kompanijos „Lockheed Martin“ kuriamas ir 9 mlrd. dolerių
(apie 22 mlrd. litų) kainuosiantis naujasis erdvėlaivis „Orion“. Tačiau jis
bus parengtas skrydžiams ne anksčiau negu 2015 metais.
NASA užmojus taip pat apkarpė sumažintas finansavimas. Pasak M.Griffino,
agentūrai šiuo metu skiriama 20 proc. mažiau lėšų negu praeito amžiaus
10-ame dešimtmetyje.
Kai TKS bus visiškai sumontuota, nuo 2010 metų trijų pasenusių
erdvėlaivių skrydžiai bus sustabdyti, o iki „Orion“ starto teks laukti
mažiausiai penkerius metus.
Per šį laikotarpį Jungtinės Valstijos bus priklausomos nuo Rusijos
erdvėlaivių „Sojuz“ , kuriais astronautai bus skraidinami į TKS.
Tačiau Vašingtono ir Maskvos santykiai vėl pradeda šlyti. Pastaruoju metu
jiems ypač pakenkė Gruzijos krizė, stiprinami Rusijos kariniai ryšiai su JAV
nedraugiškomis valstybėmis, ypač Venesuela, taip pat įtempti santykiai su
buvusiomis Sovietų Sąjungos respublikomis, tokiomis kaip Ukraina. Taigi,
tikėtina, kad tolesnis JAV ir Rusijos bendradarbiavimas kosmoso programoje
gali nebebūti toks glaudus kaip anksčiau.
„Manau, būtų pavojinga pakliūti į tokią padėtį, - naujienų agentūrai AFP
M.Griffinas sakė kelios dienos prieš prasidedant Gruzijos krizei. - Jeigu
per šiuos penkerius metus kas nors nutiktų „Sojuz“, nes netektume galimybės
patekti į TKS.“
Sunerimę Kongreso nariai ir respublikonų kandidatas į prezidentus Johnas
McCainas paprašė G.W.Busho administracijos išlaikyti
galimybę pratęsti „Space Shuttle“ tipo erdvėlaivių skrydžius. Kasmet tam
prireiktų mažiausiai 2,5 mlrd. dolerių (apie 6,1 mlrd. litų), o šias lėšas
tektų nukreipti iš erdvėlaivio „Orion“ kūrimui skirto biudžeto.
Pasak George'o Washingtono universiteto Kosmoso
politikos centro buvusio direktoriaus Johno Logsdono, šį
sprendimą „tikriausiai priims“ naujasis prezidentas.
Kovą parengtose Kongresui adresuotose pastabose, kurias paredagavo
Baltųjų rūmų Valdymo ir biudžeto tarnyba, M.Griffinas išreiškė nuogąstavimus
dėl kosmoso programos ateities.
„Jeigu kinai išsilaipintų Mėnulyje anksčiau, negu ten sugrįžtume mes,
susidarytų akivaizdus įspūdis, jog JAV kosmoso srityje atsilieka ne vien nuo
Rusijos, bet ir nuo Kinijos“, - NASA vadovas rašė tarnybiniame
elektroniniame laiške, kuris neseniai buvo paviešintas žiniasklaidos.
Pasak NASA artimų šaltinių, M.Griffinas neabejoja, jog Kinija iki 2017
metų turės technines galimybes nuskraidinti žmones į Mėnulį - dviem metais
anksčiau, negu ten planuoja sugrįžti amerikiečiai.