Šioms švietimo ir mokslo ministro Algirdo Monkevičiaus pasiūlytoms
pataisoms Strateginio planavimo komitetas pritarė trečiadienį. Jos bus dar
kartą svarstomos neeilinio Vyriausybės posėdžio metu pirmadienį ryte.
Neeilinis posėdis šaukiamas, nes norima, kad šiuo klausimu jau pirmadienį
apsispręstu į plenarinį posėdį besirenkantis Seimas, kuris nesulaukdamas
Vyriausybės išvados jau kelissyk klausimo svarstymą atidėjo.
Pasak A.Monkevičiaus, galutinai dėl šio klausimo turėtų spėti apsispręsti
dar šios kadencijos Seimas.
Premjeras Gediminas Kirkilas aiškina, kad sprendimui reikalingos
įgyvendinti lėšos bus numatytos sudarant kitų metų biudžetą. Paklaustas,
kokiomis lėšomis bus dengiamas minėtas poreikis, G.Kirkilas BNS sakė, jog
„teks perskirstyti biudžeto lėšas“.
„Finansų ministras gavo užduotį numatyti šias lėšas kitų metų biudžeto
projekte. (...) Bus sumažinti asignavimai kitoms ministerijoms“, - sakė
G.Kirkilas.
Premjeras neįvardijo, kurių konkrečiai ministerijų sąskaita gali būti
atriekta įmokoms už „pažangiųjų“ studijas padengti. BNS žiniomis, Vyriausybė
biudžeto projektą žada svarstyti iškart po pirmojo rinkimų turo spalio 12
dieną.
G.Kirkilas neigė prielaidas, kad pastarasis Vyriausybės sprendimas -
likus kiek daugiau nei savaitei iki Seimo rinkimų - populizmas, siekiant
patraukti studentų balsus. Anksčiau būtent taip - populistinėmis ir
priešrinkiminėmis - A.Monkevičiaus siūlytas pataisas yra įvertinęs
socialdemokratas Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Jonas
Lionginas.
Premjero teigimu, „beprasmiškas ginčas“ yra stengtis nustatyti vienodus
balų vidurkius tiksliesiems ir humanitariniams mokslams, o „vienintelis
objektyvus ir realus kriterijus yra neturėjimas skolų“, kuriam ir pritarė
Strateginio planavimo komitetas.
Per rugsėjo 18-ąją vykusį pasitarimą Vyriausybė neapsisprendė, ar
palaikyti A.Monkevičiaus pasiūlytą įstatymo projektą, kad už mokslą nemokėtų
visi pažangūs studentai.
Vyriausybės išvados dėl šio įstatymo projekto svarstymo stadijoje paprašė
Seimas, kuris liepą po pateikimo jai pritarė. Jei gerai besimokančiais būtų
laikomi visi pažangūs studentai, valstybė, norėdama jiems garantuoti
nemokamą mokslą, turėtų išleisti papildomus beveik 60 mln. litų kasmet.
Pasak A.Monkevičiaus, šiandieniniams skaičiavimais reikalinga būtų skirti
57 mln., tačiau esančios lubos - pinigų esą praktiškai reikės mažiau, nes
paprastai apie 15 proc. studentų sesiją baigia neišlaikę visų egzaminų, tad
jie turės mokėti studijų įmoką.
„Aštuoneto“ sistema, arba dabar galiojančio „gerai besimokančio“ studento
samprata, nepatenkinti studentai rengė protestus ir įteikė Seimui peticiją,
kurioje siūloma leisti už studijas nemokėti visiems akademinių skolų
neturintiems studentams.