Dažni viešųjų transporto priemonių streikai, neveikiantys aerouostai ar įvairių profesinių sąjungų organizuojamos manifestacijos Italijoje – jau seniai įsitvirtinusi kasdienybė. Tačiau tokios protesto akcijų bangos kaip šiomis dienomis, paralyžiuojančios šalies gyvenimą, italai seniai nematė.
Daugiau nei dvi savaites vyksta studentų ir moksleivių, mokytojų, dėstytojų ir tėvų piketai, streikai, diskusijos, atviros paskaitos aikštėse, nusidriekiančios per visą Apeninų pusiasalį.
Protestuojama prieš švietimo ministrės Maria Stella Gelmini parlamento svarstymui pateiktą švietimo sistemos įstatymo projektą, patvirtintą spalio 30 dieną. Opozicijos teigimu, šiuo įstatymu, norima ant švietimo pečių užkrauti deficitinio biudžeto ir Italijos pro linijų “Alitalia” bankroto naštą.
Įstatymas nr.133 numato ne tik fondų universitetui restruktūrizavimą – per 5 metus Italijos universitetų biudžetas „palengvės“ 1,441 mlrd. eurų, - bet ir akademinės bendruomenės sumažinimą – 10 į pensiją išeinančių dėstytojų bus pakeičiama tik dviem naujais dėstytojais.
Be to, rengiamasi atsisakyti daugelio, anot ministrės M.S.Gelmini, „nenaudingų“ studijų programų, tarp kurių dominuoja humanitariniai mokslai, taip pat doktorantūrų, katedrų, administracinio personalo.
Demokratų partijos (Partito Democratico) lyderis Walteris Veltroni kalba apie akivaizdžią universitetų ir mokslo centrų privatizacijos grėsmę, ir žada studentams, kad reikalaus referendumo panaikinti ką tik patvirtintam švietimo įstatymui.
Bet ministrė gina įstatymą ir lygina jį su Baracko Obamos siūloma universitetų reforma, kuria siekiama suteikti lygias išsilavinimo galimybes visiems JAV piliečiams: „Mano atramos taškas yra Obama. Jis Amerikos švietimo sistemai numato panašias į mūsų priemones, viena kurių – paskatinimai nusipelniusiems mokytojams bei konkurencingumo principas“.
Ministrės teigimu, katastrofiška Italijos mokslo ir švietimo situacija yra kairiųjų partijų veiklos rezultatas, o universitetai iki šiol tarnavo neegzistuojančių darbo vietų, klientūrų ir iliuzijų kūrimui.
Apie Italiją užliejusius studentų protestus M.S.Gelmini kalba su nuostaba. Jos nuomone, naujoji „reforma“ universitetų iš esmės neliečia ir yra skirta racionalizuoti universitetų išlaidoms.
Protestuotojų skaičius, anot ministrės, gerokai išpūstas: „Italijoje yra 9 mln. studentų ir moksleivių. Piketuoja tik keli tūkstančiai. Užimtų fakultetų vos keletas“.
Ministrė tvirtina esanti atvira dialogui tiek su opozicija, tiek su studentais ir jų dėstytojais. Nors savo dalyvavimą beveik visose studentų organizacijų rengtose diskusijose atšaukė.
Įstatymą gina ir Italijos premjeras Silvio Berlusconi, iki šiol ignoravęs studentų pastangas diskutuoti apie universitetų ateitį. Jo teigimu, ši studentų protestų banga tėra opozicijos suklaidintų „kelių nesubrendusių jaunuolių“ kaprizai, pernelyg sureikšminti „politizuotos, pesimizmą platinančios spaudos“.
Vienintelis konkretus jo pasisakymas apie piketuotojų ir prie jų prisijungiančių kultūros bei meno veikėjų (tarp kurių - Nobelio premijos laureatas Dario Fo) skaičių buvo grasinimas, kad į universitetus ir mokyklas pasiųs policiją, kuri numalšins „įsikarščiavusius manifestuotojus jėga“.
Bet vidaus reikalų ministrui Roberto Maroni priminus apie demokratinėse valstybėse galiojančią ir konstitucijos garantuojamą taikaus protestavimo teisę, S.Berlusconi atsiėmė savo žodžius pareikšdamas, jog niekada net nekalbėjo apie policijos intervenciją, o šie žodžiai tėra jam priešiškos spaudos prasimanymas.
Prie vakarykščio visuotinio streiko, profesinių sąjungų duomenimis, prisijungė 90 proc. mokyklų ir institutų bei 80 proc. darbuotojų.
Vidaus reikalų ministerijos teigimu, streikavo 57 proc. darbuotojų. Vien Romos aikštes užplūdo vienais duomenimis, milijonas, kitais - 100 tūkst. protesuotojų.
Studentai blokavo pagrindines miestų transporto arterijas, okupavo geležinkelių bėgius, apsupo pagrindinius savivaldybių ir ministerijų pastatus.
“Jeigu mums blokuosite ateitį, mes jums blokuosime valstybę”, - skandavo studentai.