Ryšys su zondu, kuris veikė du mėnesius ilgiau nei planuota, galutinai
nutrūko lapkričio 2 dieną, telefoninėje konferencijoje sakė „Phoenix“
projekto vadybininkas Barry Goldsteinas.
„Skelbiame operacijų pabaigą“, - B.Goldsteinas sakė NASA Reaktyvinio
judėjimo laboratorijoje, kuri įsikūrusi Kalifornijos mieste Pasadenoje.
NASA toliau lauks „Phoenix“ signalų, jeigu jis įsijungtų ir „paskambintų
namo“, tačiau mokslininkai mano, jog taip tikriausiai nebeįvyks, nes orai
Marse sparčiai bjūra.
„Phoenix“ misija baigėsi kaip planuota, dėl silpnėjančios saulės šviesos
ir žemėjančios atmosferos temperatūros. Tokiomis sąlygomis zondo saulės
baterijos nebegali įkrauti jo baterijų.
Be to, Marso tolimojoje šiaurėje esantį zondą pasiekia mažiau šviesos,
nes sutrumpėjo dienos, o vasarą keičiant rudeniui atmosferoje padaugėjo
dulkių debesų, nurodo mokslininkai.
„Phoenix“ mums pateikė keletą staigmenų. Neabejoju, kad per kelerius
ateinančius metus mums pavyks išžvejoti dar daugiau brangakmenių iš šio
duomenų lobyno“, - sakė „Phoenix“ programos vyriausias mokslinis
bendradarbis Peteris Smithas ir Arizonos universiteto,
įsikūrusio Tusone.
Pasak jo, „Phoenix“ patvirtino, kad Marso arktinėje juostoje esama
užšalusio vandens. Pirmąkart vandenį Marso šiaurės ašigalio regione 2002
metais aptiko JAV orbitinis zondas „Mars Odyssey“.
„Pastaruosius penkis mėnesius buvom užsiėmę ledo tyrimais. Prisikasėme
iki ledo, žinome jo gylį ir kaip jis keičiasi paviršiuje, taip pat
nustatėme, jog esama kelių rūšių ledo“, - sakė P.Smithas.
Mokslininkas pridūrė, kad „vanduo šioje misijoje buvo svarbiausias. Dabar
kurį laiką gvildensime, ką iš tikrųjų radome“.
„Phoenix“ buvo paleistas iš Žemės 2007 metų rugpjūčio 4 dieną ir
nusileido Marse 2008 metų gegužės 25 dieną. Šis zondas buvo nutupdytas
toliau į šiaurę negu kuris nors kitas iki šiol Marso paviršių pasiekęs
kosminis aparatas.