„Iki šiol valstybė buvo nustačiusi studijų finansavimą, o pagal ją skyrė
tik mažiau nei 50 proc. pinigų. Mes įpareigoti rasti ir skirti visišką
finansavimą studijuojantiesiems valstybės finansuojamuose vietose ir turime
pasakyti, kiek tokių vietų bus“, - ketvirtadienį BNS sakė G.Steponavičius.
Apie tokius ketinimus išgirdę studentai pagrasino protesto akcijomis.
Piliečių grupės „Už kokybišką ir prieinamą mokslą“ narė Olga Suprun BNS
ketvirtadienį teigė, kad jei savo lėšomis studijuojančiųjų skaičius bus
gerokai didinamas - dalis studentų tikrai mitinguos.
„Visiems gerai besimokantiesiems turi būti laiduojamas nemokamas mokslas,
tai įtvirtinta Konstitucijoje. Dabartinis aštuoneto kriterijus - visiška
nesąmonė: studentas su 7,99 sesijų vidurkiu jau turi mokėti“, - kalbėjo
O.Suprun.
Studijuojančiųjų ne valstybės finansuojamuose vietose skaičiaus
G.Steponavičius neplanuoja mažinti, atvirkščiai - žada padaryti studijas
prieinamas maksimaliai dideliam studentų skaičiui. Tam, anot jo, žadama
sukurti lanksčią paskolų sistemą.
Dabartinio švietimo ir mokslo ministro Algirdo Monkevičiaus siūlymui
nemokamą mokslą laiduoti akademinių skolų neturintiems studentams
G.Steponavičius nepritaria iš esmės.
„Sprendimas skatintų studijuoti dėl diplomų. Kartelės žeminimas reikštų
ribotų valstybės resursų išskaidymą dar didesniam studentų skaičiui, o tai
reikštų vos ne dvigubai didesnių lėšų skyrimą“, - kalbėjo jis ir pridūrė,
kad kartelės nuleidimas - studijų vertės devalvavimas.
Liberalų sąjūdžio narys, kalbėdamas apie humanitarinių ir tiksliųjų
studijų vertinimo skirtumus, žadėjo harmonizuoti vertinimo kriterijus,
randant bendrus vertinimo atskaitos taškus.
G.Steponavičius tikino, kad papildomų lėšų švietimo sektorius ieškos, bus
didinami ir dėstytojų atlyginimai, tačiau dabartinė ekonomikos situacija
ženklaus finansavimo padidėjimo neleidžia tikėtis.