Zondas palietė Žemės palydovo paviršių 20 val. 34 min. Indijos (17 val.
04 min. Lietuvos) laiku. Išstumtas iš bepiločio aparato „Chandrayaan-1“,
skriejančio orbita aplink Mėnulį, jis leidosi 25 minutes, pasakojo IKTO
atstovas S.Satishas.
Zondas su trimis tyrimo instrumentais bei Indijos vėliava, nutapyta ant
išorinio skydo, nutūpė krateryje netoli pietinio ašigalio, sakė jis.
„Zondui leidžiantis iš „Chandrayaan-1“, vaizdo kamera transliavo Mėnulio
atvaizdus į IKTO valdymo centrą“, - pažymėjo S.Satishas iš Bangaloro,
kuriame būstinę turi Indijos nacionalinė kosmoso tyrimų agentūra.
Ši kosminė Indijoje sukurtų aparatų kelionė prasidėjo spalio 22 dieną,
kai raketa iškėlė „Chandrayaan-1“ į erdves.
Apie pirmąją Indijos misiją Mėnulyje kalbėdamas IKTO pirmininkas
Madhavanas Nairas sakė, kad tūpimas buvo idealus.
„Mes sėkmingai padėjome mūsų valstybės vėliavą ant Mėnulio paviršiaus“, -
sakė jis per spaudos konferenciją.
„Mėnulis mums labai palankus, o misija - labai produktyvi ir vaisinga“, -
tęsė M.Nairas. „Mes dabar esame pigi kelionių į kosmosą agentūra“, -
pajuokavo jis, turėdamas omenyje vos 80 mln. dolerių misijos išlaidas.
Orbitoje likęs aparatas „Chandrayaan-1“, skriedamas aplink Mėnulį dvejus
metus, siųs duomenis apie mineralines, chemines ir topografines Žemės
palydovo charakteristikas.
Apskritai, Indija savo kosmines programas pradėjo vykdyti 1963 metais -
buvo kuriami savi palydovai ir raketos nešėjos, kad kosmoso tyrėjai indai
būtų mažiau priklausomi nuo užsienio agentūrų.