1998 metų lapkričio 20 dieną Sovietų Sąjunga iš Kazachstano paleido
pirmąjį TKS modulį. Po dviejų savaičių Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso
administracijos (NASA) erdvėlaivis nuskraidino antrąją dalį. Po dviejų metų
stotyje apsigyveno astronautai ir kosmonautai, o visa kita, kaip sakoma, jau
tapo istorija.
Tarptautinė kosminė stotis tapo milžinišku statiniu, skriejančiu 355
kilometrų aukštyje. Joje nuolat gali gyventi trys žmonės, o netrukus galės
įsikurti šeši.
Stotyje, prie kuriuos šiuo metu prisijungęs erdvėlaivis „Endeavour“, yra
penkios miegamosios vietos, du dušai, dvejos virtuvėlės ir dvi mažos
gimnastikos salės. Iš viso TKS sudaro devynios patalpos - iš jų dvi
visavertės mokslinės laboratorijos.
Šiuo metu į orbitą iškelti trys ketvirčiai TKS modulių, o bendroji
stoties masė - 284 tonos. Pasak NASA, panašiai sveria namas su penkiais
miegamaisiais.
Galima paminėti dar keletą stulbinamų faktų: TKS iki šiol nuskriejo apie
2,1 mlrd. kilometrų, apsuko Žemę daugiau nei 57 300 kartų. Joje gyveno 167
žmonės iš 15 šalių, kurie suvalgė daugiau nei 19 tūkst. maisto porcijų.
TKS statyba užtruko ilgiau ir kainavo brangiau nei planavo NASA ir
tarptautiniai partneriai, o mokslinių rezultatų joje gauta mažiau nei
tikėtasi. Tačiau tai nesutrukdė atšvęsti dešimtmečio jubiliejų visame
pasaulyje, taip pat už jo ribų.
Beje, „Endeavour“ ir TKS astronautai tikslią sukaktį - ketvirtadienį 6
val. 40 min. Grinvičo (8 val. 40 min. Lietuvos) laiku - sutiko miegodami.
Kosminių skrydžių valdymo centras ta proga parodė 1998 metais įvykusio
pirmosios raketos starto vaizdo įrašą.
„Prabėgus dešimtmečiui linkime Tarptautinei kosminei stočiai laimingo
gimtadienio ir tikimės jų sulaukti daug daugiau“, - „Endeavour“ vadas
Christopheris Fergusonas sakė iš anksto
orbitiniame komplekse įrašytoje žinutėje.
Prieš išskrisdamas praeitą penktadienį „Endeavour“ astronautas Donaldas
Pettitas pastebėjo, kad vykdant bet kurį didelį
inžinerijos projektą pasitaiko vėlavimų, biudžeto pereikvojimų,
kontroversijų ir netgi skandalų.
„Kiek laiko užtrukome, kol pastatėme Panamos kanalą arba Bruklino tiltą?“
- klausė D.Pettitas.
„Šiame kelyje esame dešimt metų, tačiau (TKS) vis dar nebaigta statyti.
Ji beveik pastatyta. Tai stulbinamas, nuostabus technikos kūrinys. Tačiau
kai statyba bus baigta, žmonės tikriausiai netgi neprisimins, kiek laiko tai
užtruko“, - aiškino astronautas, kuris penki mėnesius gyveno šiame komplekse
2002-2003 metais.
TKS dalys ir įgulos narius į orbitą skraidino jau 80 raketų, kurios buvo
leidžiamos iš Floridos, Kazachstano ir Prancūzijos Gvianos, iš kurios
startuoja Europos kosmoso agentūros krovininės raketos.
Nurodoma, kad visos TKS statyba turėtų kainuoti apie 100 mlrd. dolerių
(apie 273 mlrd. litų). Projektą finansuoja ne tik JAV ir Rusija, bet ir
Kanada, Japonija bei 18 šalių vienijanti Europos kosmoso agentūra. Tačiau
NASA neigia tokius apskaičiavimus ir nurodo, kad statyba, įskaitant
erdvėlaivių misijų išlaidas, atsieis 44 mlrd. dolerių (apie 120 mlrd.
litų).
TKS statyba kelerius metus vėluoja dėl 2003 metais įvykusios erdvėlaivio
„Columbia“ katastrofos. Darbus taip pat smarkiai sutrukdė Rusijos finansų
krizė praėjusiame dešimtmetyje, todėl pirmasis gyvenamasis TKS modulis į
orbitą buvo iškeltas gerokai vėliau nei planuota.
TKS uždaviniai per projekto įgyvendinimo laikotarpį taip pat gerokai
keitėsi. NASA stotyje stebi ilgą laiką kosmose gyvenančių astronautų
sveikatos pokyčius ir atlieka kitokius tyrimus, kurie gali palengvinti arba
sukliudyti būsimosioms ekspedicijoms į Mėnulį, Marsą ir dar toliau. Anksčiau
daugiausiai dėmesio buvo skiriama fundamentaliems moksliniams eksperimentams
- pavyzdžiui, baltymui kristalų arba gyvųjų audinių tyrimams.
Projekto vykdytojai dažnai nurodo, jog per daugelį metų stotyje įvykę
techniniai gedimai, tokie kaip saulės baterijų pažaidos arba saulės
baterijas pasukančio mechanizmo gedimas, tapo svarbiomis pamokomis, į kurias
bus atsižvelgta rengiant tolimas kosmines misijas.
Kita vertus, Rusija sugebėjo iš TKS gauti papildomų lėšų organizuodama
kosmines ekskursijas turistams milijonieriams. Šie pinigai taip pat padeda
tęsti TKS programą.
NASA tikisi baigti TKS statybą 2010 metais, kada bus nurašyti trys iki
šiol eksploatuojami daugkartinio naudojimo erdvėlaiviai. Vėliau astronautai
į stotį bus skraidinami Rusijos erdvėlaiviais, kol NASA sukurs naująjį
kosminį laivą, kurį tikimasi pirmąkart paleisti 2015 metais.
Tačiau taip pat tikimasi, kad NASA erdvėlaivių misijų pertrauka truks
šiek tiek trumpiau nei penkerius metus.
Dabartinis NASA administratorius Michaelas Griffinas, kuris tikriausiai
bus pakeistas Barackui Obamai pradėjus eiti JAV prezidento
pareigas, ne kartą yra sakęs, kad jo vadovaujama agentūrai lėšų eksploatuoti
erdvėlaivius „Space Shuttle“ pakaks tik iki 2010 metų.
Jeigu eksploatavimo laiką būtų nuspręsta pratęsti, dalį lėšų tektų paimti
iš naujojo erdvėlaivio kūrimo ir Mėnulio tyrimų programų, todėl jų
įgyvendinimas vėluotų.
„Mėnulis nėra galutinis tikslas, kaip ir (Tarptautinė) kosminė stotis, -
pabrėžė M.Griffinas. - Mėnulis tai slenkstis, nuo kurio žengsime tolyn“.