„Smegenų trestas“, vadovaujamas Prancūzijos teorinės fizikos centro
mokslo darbuotojo Laurento Lelloucho ir pasitelkęs vienus iš
pajėgiausių pasaulyje superkompiuterių mėgino apskaičiuoti atomo branduolį
sudarančių dalelių - protonų ir neutronų masę.
Pagal šiuo metu priimtą dalelių fizikos modelį protonais ir neutronai yra
sudaryti ir mažesnių dalelių, vadinamų kvarkais, o jų sąveiką lemia gluonai.
Tačiau pastebėtas keistas fenomenas: gluonai neturi masės, o kvarkų masė
sudaro tik apie 5 proc. protono arba neutrono masės. Kyla klausimas, kas
sudaro kitus 95 proc. masės?
Atsakymas į šį klausimą pateikiamas JAV leidžiamame žurnale „Science“
ketvirtadienį išspausdintoje studijoje: masę sukuria kvarkų ir gluonų
judėjimo energija ir šių dalelių tarpusavio sąveika.
Kitaip tariant, energija ir masė yra lygiavertės sampratos, kaip
aiškinama 1905 metais paskelbtoje A.Einsteino specialiojoje reliatyvumo
teorijoje.
Lygtis, teigianti kad energija lygi masės ir šviesos greičio kvadrato
sandaugai rodo, kad masė gali būti paverčiama energija ir atvirkščiai.
Ši lygtis ne kartą buvo pasitelkiama skaičiuojant, kiek energijos gali
atpalaiduoti tam tikras masės pokytis. Ji taip pat buvo praktiškai
pritaikyta kuriant atominius ginklus.
Tačiau šią formulę buvo nepaprastai sunku pritaikyti subatominių dalelių
lygmenyje ir vadinamosios kvantinės chromodinamikos lygtyse.
„Iki šiol tai tebuvo hipotezė, - išdidžiai skelbiama Prancūzijos
nacionalinio mokslinių tyrimo centro (CNRS) spaudos pranešime. - Dabar tai
pirmą kartą įrodyta.“
Norintiems žinoti daugiau paaiškinama: atliekant šiuos apskaičiavimus
„laikas ir erdvė buvo įsivaizduojami kaip keturmatė kristalo gardelė,
sudaryta iš diskrečių eilutėmis ir stulpeliais išsidėsčiusių mazgų“.