„Šis mokslo konsolidavimo projektas yra pagrindinis Vyriausybės darbas.
Džiugu, kad laiku startuojame, nes kai pasaulinė finansų krizė, akivaizdu,
kad ekonomika į kitą stadiją įžengė“ , - sakė G.Kirkilas.
Atsakydamas į kai kurių mokslininkų anksčiau išreikštą kritiką, kad
Lietuvoje yra per mažai mokslinio potencialo penkiems tokiems centrams,
G.Kirkilas pažymėjo, kad kurti būtent penkis mokslo centrus buvo
regioninis-politinis sprendimas.
„Lietuvoje būtų neįmanoma įkurti vieną tokį centrą. Tada jis būtų
Vilniuje, o kas liktų Kaune, Klaipėdoje?“ - klausė jis. Du iš slėnių įsikurs
Vilniuje, du - Kaune, vienas - Klaipėdoje.
Vilnaius universiteto Chemijos fakulteto profesorius Vytautas Daujotis
yra kritikavęs penkių mokslo ir verslo slėnių idėją, nes Lietuvoje
mokslininkų potencialas, jo manymu, yra per mažas ir tai būtų pinigų
išbarstymas.
Švietimo ir mokslo viceministrė bei Slėnių komisijos pirmininkė Virginija
Būdienė pabrėžė, kad mokslo ir verslo slėniai, kuriuos patvirtino
Vyriausybė, keis mokslo sistemą, jos valdymą, finansavimą, stiprins
žmogiškuosius resursus.
Į pareikštą kritiką, kad verslas šiuo metu Lietuvoje neinvestuoja į
mokslo plėtrą, bendrovės „Sicor Biotech“ generalinis direktorius Vladas
Algirdas Baumelis, kad kol kas universitetai vykdo savarankišką politiką,
neatsižvelgdami, ko reikia valstybei, tačiau esą situacija pasikeis.
„Kada konkrečius uždavinius universitetai turės, verslas investuos, ir
daug. Universitetai turi žiūrėti, ko reikia valstybei“, - kalbėjo
V.A.Baumelis.
Vyriausybė yra patvirtinusi penkių integruotų mokslo, verslo ir studijų
centrų steigimą. Du iš jų, „Saulėtekio“ ir „Santaros“, patvirtino šią
savaitę, dėl ko susilaukė kritikos iš Tėvynės sąjungos - Lietuvos
krikščionių demokratų frakcijos. Jos nuomone, darbą baigianti Vyriausybė
neturėtų priimti tokių svarbių sprendimų. TS - LKD frakcijos seniūnas Jurgis
Razma išreiškė susirūpinimą ir slėnių programoje numatytomis itin didelėmis
lėšomis statyboms.
„Saulėtekio“ slėnio programa nepasitenkinimą reiškė ir Puslaidininkių
fizikos instituto direktorius Steponas Ašmantas, teigęs, jo instituto
integravimas į „Saulėtekio“ slėnį nėra išspręstas ir kyla grėsmė sutrukdyti
svarbiems jo atliekamiems tyrimams.
Statyboms, be institutų ir fakultetų perkėlimo, numatoma 945,144 mln.
litų. Slėniams iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų žadama skirti 2
mlrd. litų.
Slėniais, anot Švietimo ir mokslo ministerijos, siekiama konsoliduoti
mokslinį potencialą, stambinti infrastruktūras, skatinti tarptautines
programas, komercinti mokslo rezultatus, kloti pamatus studijų, verslo ir
mokslo bendradarbiavimui.
V.Būdienė pabrėžė, kad tolimesni veiksmai yra užtikrinti slėnių veiklos
koordinavimą, parengti mokslinio potencialo slėniuose konsolidavimo planus,
numatyti viešos ir privačios partnerystės teisines formas ir kita.
Rezultatų mokslo ir verslo slėniai, jos teigimu, turėtų duoti po maždaug
penkerių metų. Slėniai įrengti turėtų būti po trejų-ketverių metų.
„Saulėtekio“ slėnyje, įsikursiančiame Vilniaus Saulėtekyje, bus vystomos
lazerių ir šviesų technologijos, medžiagotyra ir nanotechnologija,
puslaidininkų fizika ir elektronika bei civilinė inžinerija. Jam skirti
numatoma 641,4 mln. litų ir sutelkti apie 750 mokslininkų. „Saulėtekio“
slėnis jungs Chemijos institutą, Fizikos institutą bei Puslaidininkų Fizikos
institutą.
„Santaros“ slėnyje, įsikursiančiame Vilniaus Santariškių rajone, žadama
vystyti biotechnologijas, inovatyvios medicinos technologijas, ekosistemas
ir darnų vystymąsi bei informatikos ir komunikacijos technologijas. Lėšų
poreikis - 458,6 mln. litų. „Santaros“ slėnis jungs valstybės mokslo
institutus: Gyvybės mokslų centrą, Inovatyvios medicinos centrą, Gamtos
tyrimų centrą.
„Nemunas“, įsikursiantis Kaune, plėtos agrobiotechnologiją, bioenergetiką
ir miškininkystę, maisto technologijos slaugą, saugą bei sveikatingumą. Šis
centras atsieis 221,448 mln. litų ir integruos apie 600 mokslininkų tyrėjų.
Kauno „Santakos“ slėnis vykdys darniosios chemijos, mechatronikos,
ateities energetikos bei informacinių ir telekomunikacinių technologijų
vystymą. Jam įkurti reikės 288,45 mln. litų, o darbuosis ten apie 470
mokslininkų.
Jūrinis slėnis plėtos jūros aplinką bei jūros technologijas, jam numatoma
skirti 241,251 mln. litų, integruoti apie 110 mokslininkų.