Transhumanizmas yra tarptautinis, intelektualinis ir kultūrinis judėjimas, kuris siekia technologinę pažangą panaudoti žmogaus ir jo prigimties tobulinimui. Pagrindinis transhumanizmo tikslas – technologijomis modifikuoti žmogų ir sukurti postžmogų, kuris pasižymėtų geresnėmis kognityvinėmis galiomis, fiziologinėmis savybėmis, beveik nesirgtų ir būtų ilgaamžis.
Transhumanistai teigia, kad technologiškai modifikuotas postžmogus būtų daug jautresnis ir labiau pažinus jį supančios aplinkos atžvilgiu. Remdamiesi evoliucionizmu trashumanizmo atstovai priėjo išvadą, kad dabartinė žmogaus būsena yra negalutinė stadija evoliucijoje ir siūlo pasinaudojant technologijomis (genų inžinerija, nanotechnologijomis ir kt.) daryti įtaką tolimesnei jo raidai.
Transhumanistų idėjos susilaukė daug kritikos, nes prieštarauja daugybei moralinių normų, kelia daug etinių rūpesčių. Garsus amerikiečių filosofas Francisas Fukuyama transhumanizmą pavadino „pavojingiausia idėja pasaulyje“.
Tęsdami transhumanistinės minties raidą filosofai Nickas Bostromas ir Davidas Pearce'as įkūrė Pasaulio transhumanistų asociaciją (PTA). Tai nevyriausybinė organizacija, kuri rūpinasi ir analizuoja transhumanistinių idėjų bei vertybių sklaidą ir tobulinimą. Asociacija šiuo metu pasaulyje vienija apie 5 tūkst. narių. Reikia nepamiršti, kad nacizmas ir komunizmas taip pat teigė, jog žmogaus prigimtis yra bloga, ir siūlė naujo žmogaus kūrimo projektus. Nuo tokių gretinimų transhumanistai griežtai atsiriboja.
Lrytas.lt skaitytojams siūlo išskirtinį interviu su Oksfordo universiteto profesoriumi, filosofu ir vienu iš žymiausių transhumanizmo atstovų Nicku Bostromu. Prof. Nickas Bostromas taip pat yra Žmonijos ateities instituto Oksfordo universitete steigėjas ir vadovas.
***
– Filosofai nuo seniausių laikų kėlė tokius egzistencinius klausimus, kaip “iš kur mes atsiradome?”, „kas mes?“, „ar egzistuoja Dievas?“, „kokia gyvenimo prasmė?“ ir daugelį kitų, tačiau vieningo atsakymo į šiuos klausimus taip ir nerado. Kaip transhumanistai traktuoja žmogų ir jo prigimtį, jo moralę, paskirtį ir egzistavimo tikslą?
– Transhumanizmas nepateikia atsakymų į šiuos klausimus. Tai nėra suplanuota atostogų kelionė. Transhumanizmas propaguoja saugų ir etišką žmogaus tobulinimo technologijų naudojimą. Geriausiu atveju, tai galėtų mus nuvesti prie šių tikslų, tačiau atsakyti į šiuos klausimus turime kiekvienas pats sau.
– Kaip transhumanistai priėjo prie išvados, kad dabartinė žmonijos stadija yra galutinis evoliucijos taškas, ir norint ją pagerinti, geriausia išeitis yra technologinė savimodifikacija?
– Dabartinė žmonijos stadija gali būti galutinis evoliucijos taškas, jeigu mus pražudytų kokia nors didžiulė katastrofa. Tačiau jeigu mūsų rūšis išgyvens ir klestės, tuomet galime tikėtis laipsniško jos pasikeitimo ir išsivystymo į kokią nors postžmonijos formą.
Būtų sunku tikėtis, kad tai nutiks biologinės evoliucijos atrankos dėka, labiau tikėtina, kad toji nauja žmonijos forma bus technologinės modifikacijos ir inovacijos pasekmė. Nors biologinė žmonijos evoliucija vis dar tebevyksta, technologinis ir sociokultūrinis vystymasis šiuo metu yra žymiai spartesnis.
– Vienoje iš TED konferencijos paskaitų natūralią mirtį jūs įvardijote kaip didžiulę problemą. Tačiau žinant tą faktą, kad Žemė darosi vis nepajėgesnė aprūpinti sparčiai gausėjančią žmonių populiaciją, siūlote prailginti žmonių gyvenimą, o galbūt naujomis technologijomis suteikti ir nemarumą. Ar tai nėra pernelyg antropocentriška mintis ir mėginimas keisti natūralią žmogaus prigimtį ir pasaulio tvarką? Ar tuomet Žemė nebūtų dar labiau perpildyta?
- Gyventojų perteklius šiuo metu yra viena iš galimų problemų. Dabar dažniausiai tai skurdžiai gyvenančių šalių bėda, o daugelyje Europos šalių gimstamumas yra žemiau vidurkio. Jei pasiseks, net ir skurdžiose šalyse gyvenančių žmonių gyvenimo kokybė gerės, o jeigu pavyks pakankamai užtikrinti moterų švietimą, ir skurdesnėse šalyse gimstamumas ims mažėti.
Aš įsivaizduoju, kad tolimoje ateityje mūsų palikuonys galės apsigyventi kitose planetose. Žemė tėra tik mažas tikėtinai didelio Visatos pyrago trupinėlis. Tačiau įmanoma, kad žmonijos populiacijos pertekliaus problema taps didžiuliu iššūkiu dėl sparčiai besivystančios jaunystės medicinos.
Mano požiūriu, norėdami susidoroti su šiuo iššūkiu, turėsime mažinti gimstamumą. Būtų labai neetiška nesuteikti gyvybę gelbstinčios medicinos paslaugų kitais atžvilgiais sveikiems, tačiau vyresniems žmonėms. Su žmonėmis taip elgtis negalima.
– Įsivaizduokime, kad technologija jau yra pažangi įgyvendinti postžmonių visuomenės projektą, tačiau egzistuojant demokratinei santvarkai ir laisvės idėjai visuomet bus tam besipriešinančių žmonių. Kai kurie transhumanistai savo kritikus vadina biokonservatoriais arba bioluditais. Ar yra įmanomas dialogas tarp postžmonių ir technologiškai nemodifikuotų žmonių visuomenių?
Antra, ar šis transhumanistų kritikų skirstymas į biokonservatorius ir bioluditus nėra paprasčiausia argumentacijos stoka ginant transhumanistines idėjas, ir ar tai nėra pirmas galimos diskriminacijos požymis?
– Aš manau, kad terminas „bioluditas“ yra užgaulus, tačiau „biokonservatorius“, atrodo, yra pakankamai neutralus. Aišku, mes neturėtume niekam klijuoti etikečių tokiose esminėse diskusijose. Mums reikia konstruktyvesnio dialogo aptariant šias problemas – gal dėl esminių klausimų sutartume daug geriau, negu atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Svarbu dirbti ir kurti tokią ateitį, kurioje atsirastų vietos ir pagarbos skirtingiems žmonėms bei kultūroms, įskaitant ir tuos, kurie atmeta technologinę modifikaciją. Tai yra pagrindinis transhumanistų siekis. Transhumanistams yra nepriimtinas vienodų standartų taikymas visiems.
– Kaip transhumanistai traktuoja etiką? Ar ji padeda įgyvendinti jūsų idėjas, o galbūt uždeda nereikalingus suvaržymus?
– Etika transhumanizmui yra be galo svarbi. Tiesą sakant, aš manau, kad transhumanizmas yra pasaulėžiūra su tam tikromis vertybėmis ir moraliniais principais. Tačiau tai nereiškia, kad transhumanizmas yra sukūręs visiškai naują ir išbaigtą moralinę sistemą. Kiekvienas transhumanistas turi skirtingų moralinių įsitikinimų. Visi pagrindiniai bendri transhumanistų principai yra išdėstyti Transhumanistų deklaracijoje.
Joje skiriamas didžiulis dėmesys visoms jautrioms gyvybės formoms, nepaisant to, ar pastaroji turi žmogaus DNR, ar ne. Ten taip pat kalbama apie žmogaus teisių ir laisvių gynimą, aptariama žmogaus apsisprendimo teisė dėl sutikimo arba atsisakymo į savęs tobulinimo technologijas.
– Jūs ir PTA pateikiate optimistinį ir utopišką technologiškai patobulinto postžmogaus egzistavimo scenarijų. Ar PTA atlieka kokias nors mokslines studijas apie neigiamas jūsų idėjų pasekmes?
– PTA tokių tyrimų neatlieka, tai daugiau šioms idėjoms pritariančius ir atstovaujančius žmones vienijantis tinklas. Esminė mano paties mokslinių tyrimų sritis tiria galimus neigiamus ateities technologijų padarinius. Esu vienas pirmųjų mokslininkų egzistencinių rizikų tyrimų srityje. Aš daug ir sunkiai dirbu, kad atkreipčiau akademikų ir visų kitų dėmesį į egzistencinių rizikų tyrimus.
– Ar jūs ir PTA esate pasiruošę prisiimti teisinę ir moralinę atsakomybę už jūsų siūlomų idėjų neigiamus padarinius?
– Šis klausimas skamba nelabai draugiškai. Norėčiau pasakyti, kad aš dirbu ilgas valandas darydamas mokslinius tyrimus, mėgindamas pagilinti mūsų supratimą ties globaliais ir žmonijai rūpimais esminiais klausimais. Su šiomis problemomis stengiuosi supažindinti kiek įmanoma daugiau žmonių.
Priežastis, kodėl aš dirbu ties šiais, o ne kitais klausimais, yra ta, kad tai teikia didžiulę praktinę reikšmę. Aš galiu nuveikti daugiau gero šioje srityje, negu kur nors kitur. Ir mums reikia filantropinės paramos.