Kaip aiškinamajame rašte motyvuoja parlamentarai, šiuo metu privačios
aukštojo mokslo įstaigos privalo mokėti 15 proc. dydžio pelno mokestį, dėl
tokių mokamų mokesčių yra priverstos didinti studijų įmokas studentams, o
tai, savo ruožtu, esą mažina galimybę įgyti aukštąjį išsilavinimą
nepasiturintiems žmonėms.
Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys konservatorius Mantas
Adomėnas tokius argumentus vadino „supainiotais“ ir pačią iniciatyvą vertino
neigiamai.
„Mūsų vyriausybės politika - mokesčių lengvatų ir išimčių mažinimas, tad
tokios lengvatos taip pat nereikia. Jeigu ja esą norima didinti aukštojo
mokslo prieinamumą, tai mes patiems gabiausiems studentams skirsime iš
valstybės pinigų „krepšelį“, nepriklausomai nuo to, ar privačiame, ar
valstybiniame universitete jis mokysis“, - BNS antradienį kalbėjo
valdančiosios Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos
narys M.Adomėnas.
Anot jo, privačios aukštosios mokyklos gali dirbti ir kaip pelno
siekiančios įmonės, o būsimoji Vyriausybė neketina finansuoti privačios
įmonės pelno.
„Mes studentams tiesiai duosime pinigus, tikslingai, tačiau tos lėšos
negalės būti naudojamos pelnui gauti“, - teigė M.Adomėnas.
Tuo metu privačios aukštosios mokyklos - ISM vadybos ir ekonomikos
universiteto - mokslo prorektorius Petras Baršauskas tokią įstatymo
iniciatyvą gyrė.
„Labai pritariu. To reikia. Universitetas yra skirtinga institucija nei
komercinės įmonės. Mes 90 procentų savo pelno investuojame į mokslą, ir tie
pinigai grįžta į švietimą. Jokių dividendų savo darbuotojams nesam
išmokėję“, - BNS sakė jis.
Prorektoriaus teigimu, šiuo metu Lietuvoje privatus aukštasis mokslas
turi sudėtingesnes sąlygas nei valstybinis ir todėl šis sektorius nėra
vystomas. P.Baršausko nuomone, svarbiausia, kad universitetams būtų
sudarytos vienodos konkursinės sąlygos, todėl jis pritartų naujosios
koalicijos partnerių siūlomai „krepšelių“ sistemai.
Šiuo metu įstatymas numato, kad pelno mokesčio nemoka biudžetinės
įstaigos, Lietuvos bankas, su tam tikromis išlygomis valstybė ir
savivaldybės; valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos, tarnybos ar
organizacijos; valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“; Europos
ekonominių interesų grupės.
Šį sąrašą siūloma išplėsti, į jį įtraukiant aukštąsias mokyklas.
Įstatymo projekto rengimą, anot jo teikėjų, paskatino privačių aukštųjų
mokyklų vadovai.