Mokslininkai seniai žinojo, kad šlapynės daugybė metano, tačiau abejojo,
ar šios šiltnamio efektą sukeliančios dujos gali išsiskirti užšalusioje
tundroje, sakė Švedijos Lundo universiteto biogeochemikas Torbenas
Christensenas.
„Motulė gamta mums pateikė didelę staigmeną, - telefonu pasakojo
mokslininkas, vadovavęs tyrimui, kurio rezultatai buvo paskelbti žurnale
„Nature“. - Niekas nebūtų tikėjęsis, kad iš užšalusios aplinkos gali
prasiskverbti tokie didžiuliai dujų kiekiai“.
Dėl žmogaus veiklos, tokios kaip iškastinio kuro deginimas, į atmosferą
patenka daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurios skatina klimato
šiltėjimą visame pasaulyje. Pasak mokslininkų, privalu gerai išsiaiškinti
visus šių dujų apykaitos mechanizmus.
„Ši studija didina mūsų supratimą, kaip gamta yra susijusi su klimatu, -
aiškino T.Christensenas. - Tokiu būdu galime geriau suprasti, kaip klimato
pokyčiai veikia Arkties ekosistemas.“
Mokslininkų grupė du žiemos mėnesius tyrinėjo Grenlandijos šiaurės
rytuose įsikūrusios Zakenbergo slėnio tyrimų stoties apylinkes. Šio projekto
metu pirmąkart atlikti įšalusioje tundroje išsiskiriančio metano kiekio
matavimai, kurie buvo palyginti su metano išeiga vasaros mėnesiais.
Matuodami metano koncentraciją gruntui pradėjus įšalti rugsėjo pabaigoje,
mokslininkai nustatė, kad įšąlančio dirvožemio dujinėje terpėje šiltnamio
efektą sukeliančių dujų gerokai pagausėja. Tuo metu metano koncentracija
beveik nesiskyrė nuo išmatuotos vasaros mėnesiais.
Pasak tyrėjų, šio tyrimo rezultatai nepakeitė anksčiau apskaičiuotų
metano emisijų šiaurinėse platumose, tačiau patikslino dujų išeigą įvairiais
metų laikais.
„Anksčiau manyta, kad įšalusi ir sniegu padengta aplinka neprisideda prie
šiltnamio efekto, - sakė T.Christensenas. - Paaiškėjo, kad ši prielaida
klaidinga“.