Tačiau dabar daugybė JAV gyventojų suvokė, kad ekonomikos krizė jiems neleis pasiekti koledžo - aukštasis išsilavinimas paprastam amerikiečiui tampa per brangus. Laisvosios rinkos taisyklės galioja visur.
JAV spauda pažymi, kad mokesčiai už mokslą koledže aukštumas pasiekė dar prieš recesiją. Nacionalinis viešosios politikos ir aukštojo išsilavinimo centras pateikė duomenis, kurie rodo, kad viduriniojo sluoksnio amerikiečių šeima jau nebesugeba sukaupti pakankamai pinigų savo atžalų mokslui.
Centro ataskaitoje pateikti įspūdingi skaičiai - mokestis už aukštąjį mokslą šalyje nuo 1982 iki 2007 metų pakilo 439 proc., o viduriniosios klasės šeimos pajamos per tą patį laiką paaugo 147 proc.
Per pastarąjį dešimtmetį studentai paėmė dvigubai daugiau paskolų. O studentai iš žemas pajamas turinčių šeimų gauna mažesnes stipendijas negu bendramoksliai, kurių šeimos verčiasi geriau.
„Jeigu šiuo keliu eisime ir toliau, po 25 metų nebeturėsime prieinamos aukštojo mokslo sistemos“, - nuogąstavo tyrimo išvadas pateikusio centro prezidentas Patrickas M.Callanas.
„Kai išbrisime iš recesijos, pateksime į tikrą pavojų, nes mūsų darbo jėgos išsilavinimas bus prastesnis negu likusio pasaulio, todėl mums bus labai sunku konkuruoti su užsieniu“, - aiškino P.M.Callanas, perspėjęs, kad jau dabar 25-34 metų gyventojų JAV grupė yra menkiau išsilavinusi už vyresnių kartų darbuotojus. O ši gera nežadanti perspektyva, anot tyrėjo, yra vos keliose šalyse.
P.M.Callanas pastebėjo, kad studentų skaičius koledžuose per pastaruosius metus auga, bet neaišku, kaip ilgai ši tendencija išsilaikys. Jis teigia, kad vidurinioji amerikiečių klasė studijas finansuoja iš skolų, kurias ne visada pavyksta užlopyti. Direktorius pateikė pavyzdžių, kai tėvų noras leisti atžalą į koledžą buvo toks didelis, kad tai tapo nepakeliama skolų kupra.
Jau dabar nemažai koledžuose studijuojančių jaunuolių nežino, kaip reikės atsiskaityti už ateinančius mokslo metus, o universitetai kelia mokesčius, nes per nuosmukį gauna vis mažiau pinigų iš privačių rėmėjų.
P.M.Callanas pabrėžia, kad išsilavinimas tampa vis sunkiau prieinamas žemas pajamas gaunantiems asmenims. Studentams tenka mokėti už mokslą, būstą, maistą.
Pernai atlikto tyrimo duomenimis, valstybiniame universitete ketverių metų mokslas „suryja“ 28 proc. vidutinės amerikiečių šeimos pajamų, o toks pats laikotarpis privačiame universitete „nusiurbia“ 76 proc. šeimos biudžeto.
Švietimo sistemos ekspertą gąsdina kai kurių valstijų planai dar labiau didinti mokestį už aukštąjį mokslą - Florida kalba apie 15 proc. kainos pakėlimą, Vašingtono valstija užsimena apie mokesčio didinimą 20 proc., prie jų šliejasi ir panašių planų turinti Kalifornija.
Nacionalinės valstybinių universitetų ir koledžų asociacijos atstovai teigia, kad vaizdas nėra toks šiurpus. Asociacijos viceprezidentas Davidas Shulenburgeris mano, kad amerikiečių šeima vis dar turi platų pasirinkimą, kur leisti studijuoti savo vaikui.
Mokesčių augimą jis aiškina tuo, kad universitetams vis mažiau pinigų skiria valstybė. D.Shulenburgeris mano, kad iki 2036 metų mokestis už mokslą augs 11 proc., o šeimos biudžetas 24 proc., todėl, anot jo, ateityje amerikiečiai galės dar atkakliau kopti į mokslo aukštumas.
D.Shulenburgeris siūlo valstybiniams universitetams mažinti išlaidas pasitelkiant naujas technologijas ir sprendimus, pavyzdžiui, organizuoti daugiau nuotolinių studijų ar keisti ir trumpinti programas, kad jos neužsitęstų iki ketverių metų.