Viskonsino universiteto geologai ištyrė stalagmitą - kalcio karbonato
darinį, išaugusį netoli Jeruzalės esančiame Soreko urve. Jie nustatė
kiekvienos maždaug 0,01 milimetro storio metinės rievės, kurios susidarė nuo
200-ųjų metų prieš mūsų erą iki 1100-ųjų mūsų eros metų, cheminę sudėtį.
Geologai Johnas Valley ir Ianas Orlandas padarė išvadą, kad Viduržemio jūros regiono rytinėje dalyje 100-700 mūsų eros metais klimatas buvo gerokai sausesnis. Sausringųjų laikotarpių ypač
buvo pagausėję 100-400 mūsų eros metais, kai regione sparčiai silpnėjo Romos
ir Bizantijos imperijų įtaka.
„Nežinia, ar būtent tai susilpnino bizantiečius, tačiau ši koreliacija
įdomi“, - sakoma J.Valley pranešime.
Mokslininkų grupė šiuo metu tais pačiais geocheminiais metodais tiria
senesnius urvo uolienų pavyzdžius, susidariusius maždaug prieš 19 000 metų,
baigiantis paskutiniajam ledynmečiui. Geologai tikisi išsiaiškinti sparčiai
šiltėjančio klimato kaitos ypatumus.
Šiame tyrime taip pat dalyvavo Izraelio geologinės tarnybos ir Jeruzalės
hebrajų universiteto mokslininkai. Studijos rezultatai bus paskelbti kitame
žurnalo „Quaternary Research“ numeryje.