Jeigu į Žemę panašiame dangaus kūne kada nors būtų aptikta organinių
junginių, kurie gali susidaryti vykstant gyvybiniams procesams, būtų „pirmą
kartą gauta įrodymų apie gyvybę už mūsų planetos ribų“, sakoma NASA
pranešime.
Šįkart anglies junginių rasta Jupiterio dydžio planetoje, skriejančioje
už 63 šviesmečių nuo Žemės. Tačiau šios vien tik iš skysčio ir dujų
sudarytos planetos temperatūra per aukšta, kad joje galėtų tarpti gyvybė.
„Mes nepriartėjome prie gyvybės atradimo šioje planetoje, - pripažino Ray
Villardas iš Kosminio teleskopo mokslo instituto. - Tačiau
jai būdingas cheminių medžiagų mišinys, kuris tinkamoje planetoje galėtų
būti gyvybės biologinis žymeklis.“
Pasak R.Villardo, mokslininkai aktyviai tiria šią planetą, kurioje taip
pat aptikta organinės medžiagos - metano dujų - ir vandens garų. Anglies
dioksido ir monoksido pėdsakus pastebėjo Kalifornijoje įsikūrusio NASA
Reaktyvinio judėjimo tyrimo laboratorijos mokslininkas Markas Swainas, teleskopu „Hubble“ tyrinėjęs planetos skleidžiamus infraraudonuosius spindulius.
„Anglies dvideginis - pagrindinė jaudulio priežastis, nes tinkamomis
sąlygomis ši medžiaga gali būti susijusi su biologine veikla, kaip ir
Žemėje, - nurodė M.Swainas. - Vien faktas, kad mes sugebėjome jį aptikti ir
nustatyti jo kiekį, labai reikšmingas ilgalaikiams planetų tyrimams, kuriais
siekiama nustatyti, iš ko jos sudarytos, taip pat ar jose gali būti
gyvybė.“
Prieš 18 metų į orbitą iškeltas garsaus JAV astronomo Edwino Hubbleo vardu pavadintas teleskopas sukėlė revoliuciją astronomijoje ir leido pažvelgti toli į Visatos gelmes. Atliekant stebėjimus šiuo
teleskopu išvengiama Žemės atmosferos sukeliamų iškraipymų, todėl gaunami
stulbinamai ryškūs kosminių objektų atvaizdai.
Skriejantis 575 kilometrų aukštyje „Hubble“ padėjo mokslininkams tiksliau
nustatyti Visatos amžių ir prigimtį, stebėti tolimas supernovas ir atrasti
bei tyrinėti dangaus kūnus už Saulės sistemos ribų.