Vyriausybė pritarė studijų krepšelio įvedimui (papildyta, video)

Tikimasi, kad Seimas šiam siūlymui pritars iki kovo pirmosios. Tokiu atveju studijų finansavimo pobūdis įvedant studijų krepšelio principą stojantiesiems į aukštąsias mokyklas įsigaliotų rugsėjį.

Premjeras Andrius Kubilius po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė, kad krepšeliai bus skiriami geriausiais rezultatais mokyklas baigusiems abiturientams - jiems už studijas mokėti nereikės. Tačiau valstybės finansuojamų vietų aukštosiose mokyklose skaičius bus sumažintas, siekiant taip padidinti stojančiųjų konkurenciją ir motyvaciją mokytis.

„Atsiras šešiose kryptyse specifiniai studijų krepšeliai. Gaus krepšelius tie, kurie baigdami vidurinį mokslą bus geriausi mokiniai. Studijų krepšelis tampa tokio dydžio, kad apmokama visa studijų kaina. Vienai studijų vietai bus skiriama daugiau pinigų, bet studijų krepšelių skaičius bus mažesnis nei iki šiol buvo finansuojama studijų vietų. Dėl to konkurencija tarp stojančių į aukštąsias mokyklas bus didesnė“, - kalbėjo premjeras.

Pasak jo, taip pat kuriama paskolų sistema tiems studentams, kuriems teks už mokslą mokėti.

Gruodžio pabaigoje darbą jau pradėjo darbo grupė ruošianti pasiūlymus studijų paskolų sistemai tobulinti. Planuojama, kad paskolų sistema bus sukurta vėliausiai iki liepos 1 dienos.

Pirmadienį Švietimo ir mokslo ministras sudarė dvi darbo grupes „studijų krepšelių“ principams nustatyti ir vertinimo kriterijams aukštosiose mokyklose suderinti. Iki vasario 1 dienos ekspertai turi parengti siūlymus dėl skirtingų aukštojo mokslo sričių ir krypčių studijų rezultatų vertinimo sistemų suderinimo, o iki vasario 15 dienos turi būti paruošti teisės aktai, susiję su studijų finansavimo pagal „studijų krepšelį“ įvedimu.

Biudžete studijų krepšeliams numatyta daugiau nei 51 mln. litų.

2007 metų birželį šešių tuomet parlamentinių partijų (socialdemokratų, konservatorių, liberalcentristų, Liberalų sąjūdžio, valstiečių liaudininkų ir Pilietinės demokratijos partijos) atstovai pasirašė susitarimą dėl mokslo ir studijų pertvarkos principų. Susitarimas numatė, kad už studijas turėtų mokėti visi studentai, tačiau nuo įmokos arba paskolos grąžinimo būtų atleidžiami gerai besimokantys valstybinių aukštųjų mokyklų studentai.

Šiuo metu tie dieninių studijų kurso studentai, kurie neturi akademinių skolų, o jų sesijų vidurkis ne mažesnis nei 8, už mokslą nemoka. Kiti dieninių studijų kurso studentai gauna dalinį valstybės finansavimą ir moka 520 litų studijų įmoką. Neakivaizdinių ar vakarinių kursų studentai moka pilną studijų kainą, kuri skirtingoms studijų sritims ir skirtingose mokslo įstaigose nėra vienoda.

Studentams atstovaujančios organizacijos sutaria, kad Vyriausybės trečiadienį palaiminti planai aukštosiose mokyklose įvesti studijų krepšelį neturi mažinti studijų prieinamumo.

Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas Jonas Okunis BNS sakė, jog už mokslą turėtų nemokėti tiek studentų, kiek iki šiol nemokėjo ir kurių studijos buvo finansuojamos dalinai. Finansuojamų vietų esą galėtų sumažėti nebent 1,7 tūkst. - tiek valstybės finansuojamų vietų liko neužpildytos po bendrojo priėmimo pernai.

„Finansuojamų vietų mažėjimas turi būti labai pasvertas. Mes esame už kuo didesnį prieinamumą. Tuos 1 tūkst. 700 būtų galima mažinti, turint omenyje, kad pagal demografinę padėtį Lietuvoje abiturientų skaičius mažėja", - aiškino J.Okunis.

Jo teigimu, įtvirtinta nuostata, kad studijų kainą likusiems studentams galės nustatyti pačios aukštosios mokyklos, neturėtų gąsdinti.

„Jeigu aukštosios mokyklos kels kainas, mes manome, kad jos pačios ir liks prie suskilusios geldos - studijų programų pasiūla iš užsienio aukštųjų mokyklų yra labai didelė, o šios dienos abiturientas yra drąsus, veržlus, kuris nebijo keliauti ir tokiu atveju jis tikrai pasvers", - aiškino LSS prezidentas.

Studijų kainą už jas mokantiems būsimiems studentams nustatys ne valstybė, o pačios aukštosios mokyklos. Iki šiol iš dalies studijų kainą dengiantiems studentams mokestį nustatydavo įstatymas - mokestis siekė 4 bazinių socialinių išmokų dydį (šiuo metu - 520 litų). Visą kainą už studijas mokantiems studentams ir iki šiol pačios nustatydavo aukštosios mokyklos.

J.Okunis taip pat pabrėžė, kad dalis geriausių studentų, mokėsiančių už mokslą, vėliau sumokėtus pinigus atgaus.

„Šioje vietoje vėl buvo rastas kompromisinis sprendimas, jog tie, kurie mokėjo visą kainą po ketverių metų taip pat bus statomi į eilę ir 10, 15 ar 20 proc. geriausių bus atleisti nuo paskolos grąžinimo arba jiems bus grąžinami sumokėti pinigai", - kalbėjo J.Okunis.

Tie studentai, kurie įstos į valstybės finansuojamą vietą, už mokslą nepaisant rezultatų nemokės visus ketverius metus.

Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) ne taip optimistiškai vertiną planuojamą sistemą ir sako, kad galimas jos poveikis studijų sistemai - dar neaiškus.

„Galimą studijų krepšelio poveikį sistemai vertinti dar anksti, nes iki šiol nėra aiškūs esminiai jo veikimo principai. Šiandien pirmą kartą vykusiame Švietimo ir mokslo ministerijos darbo grupės posėdyje dėl studijų krepšelio principų kėlėme studentams svarbiausius klausimus, susijusius su jo veikimu: kokią įtaką jis darys stojimo procedūroms, kiek bus vietų konkrečioje studijų srityje, kokias studijas turės siūlyti aukštoji mokykla, kad atitiktų krepšelio reikalavimus ir kiti. Mūsų tikslas darbo grupėje pasiekti, kad nebūtų sumažintas studijų prieinamumas, kad būtų garantuota studijų kokybė ir kad būsimiems studentams nebūtų užkraunama aukštojo mokslo sistemos pertvarkos finansinė našta", - BNS teigė LSAS atstovas aukštojo mokslo reformos klausimais Liutauras Kazlavickas.

Vyriausybė trečiadienio posėdyje pritarė studijų krepšelio įvedimui. Tikimasi, kad Seimas šiam siūlymui pritars iki kovo 1-osios. Tokiu atveju studijų finansavimo pobūdis įvedant studijų krepšelio principą stojantiesiems į aukštąsias mokyklas įsigaliotų rugsėjį.

Premjeras Andrius Kubilius po Vyriausybės posėdžio trečiadienį žurnalistams sakė, kad krepšeliai bus skiriami geriausiais rezultatais mokyklas baigusiems abiturientams - jiems už studijas mokėti nereikės. Tačiau valstybės finansuojamų vietų aukštosiose mokyklose skaičius bus sumažintas, siekiant taip padidinti stojančiųjų konkurenciją ir motyvaciją mokytis.

Pasak premjero, taip pat kuriama paskolų sistema tiems studentams, kuriems teks už mokslą mokėti.

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius trečiadienį negalėjo atsakyti, kiek liks valstybės finansuojamų vietų, tačiau šis skaičius esą „drastiškai" nemažės.

Ministro tvirtinimu, krepšelis bus visiškai įdiegtas per ketverius metus - kol studijas baigs pagal dabartinę sistemą besimokantieji. Jiems krepšelio principas nebus taikomas. Įvedus krepšelio principą, skirsis krepšelio dydis šešias skirtingas studijų kryptis, pavyzdžiui, humanitarinius, socialinius, tiksliuosius, biomedicinos mokslus ar menus, pasirinkusiems būsimiems specialistams, kadangi skiriasi šių sričių studijų kaina. Pavyzdžiui, tikslieji mokslai, anot ministro, brangesni nei humanitariniai.

Vyriausybės trečiadienį išplatintame pranešime teigiama, kad Seimui priėmus naują Mokslo ir studijų įstatymą, pašalinti iš aukštosios mokyklos ir nutraukę studijas studentai turėtų grąžinti valstybės sumokėtą studijų kainą. Socialinių ir skatinamųjų stipendijų už gerus studijų rezultatus atsisakyti neketinama.

Biudžete studijų krepšeliams numatyta daugiau nei 51 mln. litų. Pasak G.Steponavičiaus, tai 30 proc. didesnė suma nei pernai rugsėjį ankstesnės Vyriausybės buvusios numatytos lėšos valstybės finansuojamoms vietoms remti.

Šiuo metu tie dieninių studijų kurso studentai, kurie neturi akademinių skolų, o jų sesijų vidurkis ne mažesnis nei 8, už mokslą nemoka. Kiti dieninių studijų kurso studentai gauna dalinį valstybės finansavimą ir moka 520 litų studijų įmoką. Neakivaizdinių ar vakarinių kursų studentai moka pilną studijų kainą, kuri skirtingoms studijų sritims ir skirtingose mokslo įstaigose nėra vienoda.