Metano buvimas leidžia manyti, kad Marse tebevyksta kažkokie geologiniai,
o gal net biologiniai procesai, o kai kuriose Raudonosios planetos vietose
nustatytas šių dujų kiekis mažai skiriasi nuo stebimo itin aktyviuose Žemės
taškuose, nurodoma žurnale „Science“ išspausdintame straipsnyje.
„Tai jaudinama, nes dabar turime mums reikalingų įrodymų, kurie leidžia
galvoti apie gyvybės Marse buvimo galimybes, - spaudos konferencijoje sakė
Blumingtone įsikūrusio Indianos universiteto geologijos profesorė Lisa Pratt. - Būtų protinga, jeigu pradėtume tyrinėti Marsą ieškodami
metaną išskiriančios gyvybės formos“.
„Šiuo metu neturime pakankamai informacijos, kad pasakytume, ar Marse
metanas išsiskiria dėl biologinių ar geologinių procesų - o gal dėl vienų ir
kitų“, - sakė tyrimo vadovas Michaelas Mumma iš JAV
nacionalinės aeronautikos ir kosmoso valdybos (NASA) Goddardo
kosminių skrydžių centro.
„Tačiau tai sako mums, jog ši planeta tebėra gyva - bent jau geologine
prasme. Atrodo, tarsi Marsas mestų mums iššūkį, kviesdamas išsiaiškinti, ką
tai reiškia“, - pridūrė jis.
Pasak M.Mummos, kai kurie Žemės mikroorganizmais klesti neįtikėtinose
vietose - netgi 3 kilometrų gylyje po Vitvatersrando baseinu Pietų Afrikos
Respublikoje, „kur gamtinis radioaktyvumas skaido vandens molekules į
molekulinį vandenilį ir deguonį“.
+++“Šie organizmai energijos gauna iš vandenilio. Tikėtina, kad panašūs
organizmai šimtus metų išliko Marse po amžinojo įšalo sluoksniu, kur esama
skysto vandens, spinduliuotė aprūpina energija, o anglies dvideginis yra
anglies šaltinis“, - aiškino mokslininkas.
M.Mumma mano, kad šis atradimas padidina gyvybės radimo Marse tikimybę.
Mokslininkai pažymėjo, kad gyvi organizmai pagamina 90 proc. Žemėje
aptinkamo metano, o 10 proc. išsiskiria vykstant geocheminiams procesams.
Pasak Marso tyrėjų, vieną pastebėtą pliūpsnį sudarė apie 19 000 tonų
metano - panašiai kaip galingoje Koul Oil Pointo dujų versmėje, esančioje
netoli Santa Barbaros (Kalifornija).
Mokslininkai nurodė pastebėję kai kuriose Marso vietose sezoninius metano
išmetimų svyravimus, tačiau tiksli šių dujų prigimtis nežinoma.
„Mūsų aptikto metano amžius nežinoma. Jis gali būti susidaręs labai
seniai, o galbūt visai neseniai, - rašoma M.Mummos ir jo bendraautorių
straipsnyje. - Buvo iškelta geocheminės ir biologinės kilmės prielaidų,
tačiau bendro sutarimo nepasiekta“.
M.Mumma ir jo vadovaujama mokslininkų grupė šias išvadas paskelbė po
maždaug trejus Marso metus (septynerius Žemės metus) trukusių tyrimų, kurių
metų apie 90 proc. planetos paviršiaus buvo stebima didelės sklaidos
infraraudonųjų spindulių spektrometrais.