Anksčiau buvo kalbėta apie tai, kad Seimas šiam siūlymui galėtų pritarti
iki kovo 1-osios. Penktadienį po pasitarimo su premjeru Andriumi Kubiliumi
G.Steponavičius žurnalistams tvirtino, kad „galutinis reformų paketas“
galėtų būti priimtas balandžio 1-ąją arba kovo 31-ąją.
„Šiandien ne atidėjimas, o realistiškesnis suvokimas, kad Seimas nėra
tiek įsibėgėjęs darbine prasme, kad nesant sesijų galėtų judėti į priekį
tokiu tempu kaip mes įsivaizdavom (...) Šiandien sutarėm, kad bus daromi kai
kuriose vietose kompromisai, neiškreipiant pagrindinių reformos principų“, -
aiškino ministras.
Prezidentas Valdas Adamkus savo ruožtu penktadienį pasisakė „griežtai
prieš“ aukštojo mokslo reformos stabdymą. Pasak šalies vadovo,
„nesuprantamas laiko delsimas ir nenoras Lietuvos aukštojo mokslo lygį
pakelti į aukščiausiąjį lygį“.
Seime vasario 5-19 dienomis planuojama sušaukti neeilinę sesiją, į kurios
programą planuojama įtraukti pataisas dėl aukštojo mokslo. Seimo eilinė
pavasario sesija prasidės kovo 10 dieną.
Pasak G.Steponavičiaus, kol kas diskutuojama dėl keleto reformos aspektų,
taip pat studentų krepšelių ir valstybės remiamų paskolų sistemos.
„Savaitė ar dvi (įstatymo įsigaliojimui - BNS) nėra lemiantis dalykas.
Svarbu, kad nebūtų tai daroma nepasiruošus ir neišsiaiškinus tam tikrų
diskusinių klausimų. Šiandien yra keli tokie klausimai, dirba kelios
Vyriausybės ar ministro sudarytos grupės, tose grupėse yra aiškėjantys
mechanizmai, tame tarpe ir dėl krepšelio ir dėl prieinamumą užtikrinančių
valstybės paskolų (...) Yra klaustukų, ir mes tai aiškinamės, bet nėra
klausimų, kurie kvestionuotų reformą iš esmės“, - kalbėjo G.Steponavičius.
Tuo metu Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto (ŠMKK) pirmininkas
konservatorius Valentinas Stundys penktadienį teigė nekalbėjęs apie galimą
reformos atidėjimą mėnesiui, kaip šią savaitę skelbta žiniasklaidoje.
„Niekad nebuvo kalbos apie atidėjimą reformos, tai yra tiesiog tam tikra
interpretacija. (...) Mūsų susitarimas iš principo - kad kovo mėnesį Seimas
turėtų priimti Mokslo ir studijų įstatymo projektą“, - tvirtino V.Stundys.
Premjero A.Kubiliaus ir švietimo ir mokslo ministro teigimu, aukštojo
mokslo reforma turi būti pradėta įgyvendinti rugsėjo 1-ąją, nesvarbu, kada
Seime bus priimtos įstatymo pataisos.
G.Steponavičius žadėjo, jog yra „savaičių klausimas“, kai bus paskelbta,
kiek įsigaliojus naujajai studijų tvarkai bus valstybės finansuojamų vietų
aukštosiose mokyklose.
Sausio pradžioje Vyriausybė posėdyje pritarė studijų reformai - taip pat
studijų krepšelio ir valstybės remiamų paskolų sistemos įvedimui.
Premjeras Andrius Kubilius tuomet sakė, kad krepšeliai, tai yra,
nemokamas mokslas, bus skiriami geriausiais rezultatais mokyklas baigusiems
abiturientams - jiems už studijas mokėti nereikės. Tačiau valstybės
finansuojamų vietų aukštosiose mokyklose skaičius bus sumažintas, siekiant
taip padidinti stojančiųjų konkurenciją ir motyvaciją mokytis.
Planuojama, kad paskolų sistema bus sukurta vėliausiai iki liepos 1
dienos.
Studijų kainą už už studijas mokantiems būsimiems specialistams turėtų
nustatyti ne valstybė, o pačios aukštosios mokyklos. Iki šiol iš dalies
studijų kainą dengiantiems studentams mokestį nustatydavo įstatymas -
mokestis siekė 4 bazinių socialinių išmokų dydį (šiuo metu - 520 litų). Visą
kainą už studijas mokantiems studentams nustatydavo aukštosios mokyklos.
Biudžete studijų krepšeliams numatyta daugiau nei 51 mln. litų. Pasak
G.Steponavičiaus, tai 30 proc. didesnė suma nei pernai rugsėjį ankstesnės
Vyriausybės buvusios numatytos lėšos valstybės finansuojamoms vietoms
remti.
Šiuo metu tie dieninių studijų kurso studentai, kurie neturi akademinių
skolų, o jų sesijų vidurkis ne mažesnis nei 8, už mokslą nemoka. Kiti
dieninių studijų kurso studentai gauna dalinį valstybės finansavimą ir moka
520 litų studijų įmoką. Neakivaizdinių ar vakarinių kursų studentai moka
pilną studijų kainą, kuri skirtingoms studijų sritims ir skirtingose mokslo
įstaigose nėra vienoda.