Mokslininkai ketvirtadienį sakė naujienų agentūrai „Reuters“, kad DNR
tyrimai gali padėti išsiaiškinti kai kuriuos neatsakytus klausimus apie
vieno iš labiausiai astronomijai nusipelniusių žmonių, kurį Vatikanas
pasmerkė už mokymą, jog Žemė sukasi aplink Saulę, sveikatą.
„Jeigu tiksliai žinotume, kas buvo nutikę jo akims, pasitelkę
kompiuterinius modelius galėtume atkurti, ką jis matydavo per teleskopą“, -
sakė Florencijos, kurioje yra palaidotas G.Galileo, Istorijos ir mokslo
muziejaus direktorius Paolo Galluzzi.
G.Galilėjus (1564-1642) antroje gyvenimo pusėje retkarčiais kentėdavo nuo
regos sutrikimų, o paskutinius dvejus gyvenimo metus buvo visiškai netekęs
regėjimo.
„Kai kada jis matydavo labai gerai, kai kada - blogiau“, - sakė daktaras
Peteris Watsonas, Tarptautinęs oftalmologijos akademijos
prezidentas ir Kembridže įsikūrusios Adenbruko universitetinės ligoninės
konsultantas.
G.Galilėjaus rašyseną, laiškus ir portretus ištyręs P.Watsonas mano, kad
astronomas galėjo kentėti nuo vienos akies trumparegystės, akies
kraujagyslinio dangalo uždegimo arba lėtinės uždarojo kampo glaukomos.
Pasak gydytojo, G.Galilėjaus regėjimas tikriausiai pablogėjo ne dėl
nuolatinių Saulės stebėjimų, o dėl plataus masto negalios, kuri pasireiškė
jaunystėje patirtu priepuoliu, po kurio mokslininkas buvo laikinai apkurtęs,
taip pat kruvinomis išskyromis ir artritu, kuris jį savaitėms prikaustydavo
prie lovos.
G.Galilėjus patyrė ypač didelį sukrėtimą, kai buvo inkvizicijos teisiamas
už „ereziją“, Biblijai prieštaraujančios Mikalojaus Koperniko teorijos
palaikymą.
Pasak P.Galluzzi, regos sutrikimai galėjo tapti vienos iš astronomo
„klaidų“ priežastimi, mat G.Galilėjus manė, jog Saturnas nėra tobulas rutulys,
o netaisyklingo suploto pavidalo dangaus kūnas.
Jo teleskopas vaizdą didino tik 20 kartų, todėl mokslininkas pablogėjus
regėjimui Saturną ir jo įspūdingus žiedus tikriausiai palaikė planeta su
dviem dideliais palydovais.
„Ko gera, susidėjo keletas klaidų. Jis tikriausiai tikėjosi atrasti
palydovus, o regėjimas galėjo jį šiek tiek suklaidinti, - aiškino muziejaus
direktorius. -DNR tyrimas leis mums nustatyti, kiek akių patologija galėjo
jį suklaidinti“.
G.Galileo buvo palaidotas Florencijos Šv.Kryžiaus bazilikoje, praėjus
maždaug šimtmečiui po jo mirties. Anksčiau mokslininko palaikai buvo
paslėpti varpinės bokšte, nes Bažnyčia buvo uždraudusi jį laidoti.
G.Galileo kaulai buvo sudėti su jo mokinio Vincenzo Viviani ir vienos nežinomos moters palaikais.
P.Galluzzi ir kiti tyrėjai mano, kad kartu su G.Galileo palaikais buvo
laikomi mylimiausios iš jo trijų nesantuokinių atžalų - vienuolės Marios
Celeste, kuri mirė sulaukusi 33 metų, palaikai.
Šios moters gyvenimas buvo pavaizduotas 1999 metais pasirodžiusiame Davos
Sobel romane „Galilėjaus duktė“ (Galileo's Daughter), tapusiame tarptautiniu
bestseleriu. DNR tyrimas padės nustatyti, ar palaikai išties yra mokslininko
dukters.
P.Galluzzi sakė laukiantis Bažnyčios leidimo ekshumuoti palaikus ir
ketinantis sudaryti istorikų, mokslininkų ir gydytojų komisiją, kuri
prižiūrėtų šį tyrimą.