„Restaurant of the Future“ („Ateities restoranas“) – taip pavadinta maitinimo įstaiga jau tampa ne vien Nyderlandų, bet ir viso pasaulio įžymybe. Mat šioje kavinėje fiksuojama kiekviena svečio veido išraiška. Į kadrą patenka menkiausias judesys, pavyzdžiui, tiesiama ranka paimti gėrimo.
Tokią kainą, be įprasto atsiskaitymo už valgį, tenka mokėti šioje universitetiniame Nyderlandų Vageningeno mieste esančioje kavinėje.
Čia už skanius ir sočius pietus paaukoję savo privatumą, pietautojai tampa visame pasaulyje nuskambėjusio mitybos eksperimento dalyviais. Čia ieškoma atsakymų į maisto pramonininkams ir žmonių elgsenos tyrėjams rūpimus klausimus.
Pietūs pas „didįjį brolį“
Ankstyvas pietų metas. Tipiškame olandiškame raudonų plytų pastate rudu kraigu vienas po kito renkasi nuo darbų ir mokslų išalkę bei ištroškę žmonės.
Vieni į dviejų aukštų kavinę, kuri savo išvaizda mažai kuo skiriasi nuo kitų, įžengia tvirtai.
Kitiems jau prie durų pradeda linkti keliai.
Žinia, kad čia įmanoma papietauti vos už 4,5 euro (apie 15,54 lito), apie ką Nyderlanduose dažniausiai tegalima pasvajoti, toli gražu nenugali baimės. Kinkos iš pradžių dreba ir tiems, kuriuos į „pietų laboratoriją“ atginė nekaltas smalsumas, ir tiems, kuriems netikėtai kilo noras tapti bandomaisiais triušiais.
Drąsa sugrįžta ilgainiui pripratus prie neįprastos aplinkos: kiekvieną lankytoją akylai seka budrios „Ateities restorano“ kamerų akys.
„Didysis brolis“ stebi jus valgančius“, „Kavinėje šnipinėjami pietautojai“. Šitaip apibūdinamas neįprastas Vageningeno universiteto ir jo Tyrimų centro vykdomas projektas.
Jis buvo pradėtas vykdyti kartu su tarptautine viešojo maitinimo įmone „Sodexo“, programinės įrangos bendrove „Noldus IT“ bei virtuvės įrangos ir maitinimo paslaugų specialistais „Kampri Group“.
Mokslininkų sumanymą palaiko kelios dešimtys kitų Nyderlanduose ir visame pasaulyje daugiau ar mažiau žinomų firmų.
Vageningeno universiteto vykdomam eksperimentui skirtos lėšos siekia apie 3 milijonus eurų (per 10 milijonų litų).
Fiksuojamas ne tik vaizdas
„Pietų laboratorijos“ projekte gali dalyvauti kiekvienas, turintis lankytojo kortelę, kuri išduodama pasirašius specialią sutikimo formą.
Viename jos punktų teigiama, kad „Ateities restorane“ įrašyta begarsė vaizdo medžiaga bus naudojama tik mokslo tikslais. Ją analizuos Novatoriškų vartotojų studijų centras (CICS).
Pietaujančių asmenų – tokių čia yra užsiregistravę per penkis šimtus, tarp jų yra ir universiteto darbuotojų – kavinėje laukiama darbo dienomis nuo 12-tos iki pusės dviejų.
Į lankytoją, vos šis įkelia koją pro lauko duris, iškart nukrypsta „didžiojo brolio akys“ – 23 stebėjimo kameros.
Kontrolės kambaryje įvairūs monitoriai tuo pat metu ne tik fiksuoja lankytojo svorį, judesius, pozas, veido išraišką, bet ir jo dvejones renkantis pietus, širdies ritmą pradėjus ragauti maistą.
Kas nulemia sprendimą?
Tokiu išsamiu tyrimu olandų mokslininkai siekia sužinoti daugelį dalykų.
Pavyzdžiui, kaip pateikti maisto produktus, kad jie atrodytų patraukliai? Kokią duoną ir sūrį – supjaustytus ar ne – linkstama dažniau rinktis?
Ar malonus kvapas gali turėti įtakos žmogaus apsisprendimui? Kodėl tų pačių salotų pasirinkimą lemia indų, kuriuose jos serviruojamos, spalvos?
Galiausiai kaip paskatinti žmones valgyti tam tikrą, galbūt sveikesnį maistą?
Tai ypač aktualu kalbant apie paauglius, kurie išmeta tėvų namie paruoštus pietus ir mokyklose užkandžiauja mėsainiais, bulvių traškučiais bei kitu greituoju maistu, neretai užsigerdami saldžiais gazuotaisiais gėrimais.
„Manome esantys racionalios būtybės, visuomet gebančios priimti geriausius sprendimus, bet tai nėra tiesa“, – teigia žiniasklaidai minėto projekto atstovas Rene Kosteris. Ir cituoja JAV atliktų studijų rezultatus: „80 procentų mūsų sprendimų yra priimama nesąmoningai“.
Skonį lemia ir spalva?
„Ateities restoranas“ atidarytas dar 2007 metų pabaigoje. Bet tik dabar olandų tyrimas įgauna pagreitį. Čia kas kartą užfiksuojama mokslo pasauliui įdomių, net komiškų situacijų.
Kavinėje, priešingai nei įprasta daugelyje kitų savitarnos maitinimo įstaigų, maistas patiekiamas ne ant į ilgą eilę sujungtų stalų, bet ant daugybės įvairiai išdėstytų stalelių – vadinamųjų salelių.
Dėl to šioje maitinimo įstaigoje lankytojams susidaro didesnio pasirinkimo įspūdis, jie linkę išleisti daugiau pinigų (atsiskaitoma lankytojo kortele, jutikliniame ekrane pačiam nurodžius pasirinktus patiekalus ir gėrimus).
Jeigu maistas dedamas į didelę lėkštę, jo paprastai suvalgoma daugiau, ir atvirkščiai. Toks elgesys keičiasi, stalą papuošus skintų gėlių puokšte.
Vyrus paprastai labiau traukia nauji produktai. Jie apskritai sugaišta mažiau laiko rinkdamiesi.
R.Kosteris pateikia ir keletą anekdotinių pavyzdžių.
Kavą įpylus į keturis skirtingų spalvų puodelius ir paklausus, kuriame ji yra stipriausia, vyrai neretai pirštu duria į rudos spalvos puodelį. Dailiosios lyties atstovių taip lengvai neapmulkinsi.
Neatsilaiko ir sveikuoliai
Beje, mulkinti čia mėginama nuolat. Štai mėnesių mėnesiais pieną buvo galima įsipilti iš automato. Vieną dieną ant automato specialiai užklijavus etiketę su prierašu, kad šis pienas – organinis, kai kurie pietautojai nusistebėjo keistoku „naujojo pieno“ skoniu.
Įdomų faktą pateikė Vageningeno universiteto doktorantė Pascalle Weijzen žurnale „Mitybos mokymas ir elgsena“ („Journal of Nutrition Education and Behavior“). Jauna mokslininkė pastebėjo, kad žmonės, kurie teigia mėgstantys maitintis sveikai, esant didesniam maisto produktų pasirinkimui neretai „suklumpa“.
Buvo apklausta beveik 600 „Ateities restorano“ lankytojų, kokią užkandą – obuolį, bananą, šokolado plytelę ar sirupu perteptą vaflį – jie mieliau rinktųsi. Po savaitės 27 procentai užsimiršusių „sveikuolių“ užkandžiavo ne vaisiais, bet saldumynais.
Kaip pavadinsi – pagadinsi?
Stebėjimo kameros negailestingos ir virtuvės darbuotojams – jų darbą seka naujausiais prietaisais. Tyrimai neatliekami tik su atsitiktiniais kavinės lankytojais.
Pietaujančius asmenis nuo gardaus maisto atstumiantis mėlynos spalvos apšvietimas, patiekalų uždengimas ne stikliniu, bet plastikiniu gaubtu ar maisto plėvele, kainų kaita, muzika ir kitos psichologinės gudrybės pasitelkiamos žmonių elgsenos pokyčiams tirti.
Be to, R.Kosteris pataria „Ateities restorano“ nevadinti ir laboratorija, nes tai irgi gali paveikti lankytojus.