Viena jų - kad universitetų tarybose, kurios spręstų esminius aukštųjų
mokyklų administracinės veiklos klausimus, daugumą sudarytų ne jos
akademinės bendruomenės atstovai, o žmonės „iš šalies“.
Pagal siūlymą, taryba būtų sudaroma iš 11 narių, penkis siūlytų
aukštosios mokyklos akademinė bendruomenė, t.y. dėstytojai, studentai bei
administracija, vieną - švietimo ir mokslo ministras, o kitus penkis -
profesinės sąjungos, įmonės, įstaigos, organizacijos ir fiziniai asmenys,
susiję su mokslo ir studijų veikla.
ŠMKK narys socialdemokratas Juozas Olekas sakė manantis, kad, akademinei
bendruomenei neturint daugumos taryboje, o švietimo ir mokslo ministrui
deleguojant savo kandidatą, jos veikla gali būti politizuota.
„Ar pasirinkę tokį modelį mes nenueisime politizavimo keliu?“ - klausė
J.Olekas.
Taip pat buvo išsakyta abejonių, ar, kai universiteto deleguotų atstovų
skyrimas griežtai reglamentuotas, nederėtų apibrėžti, kokius asmenis į
tarybą deleguotų socialiniai partneriai.
Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai atsakė, kad tokia pataisa jau
rengiama, t.y. nurodoma, kad socialinių partnerių skiriamas atstovas
pasižymėtų nepriekaištinga reputacija, be to, atitinkamoje srityje užimtų
vadovaujančias pareigas.
Seimo opozicijai naujoje įstatymo redakcijoje užkliuvo ir tai, kad iš
mokslo ir studijų politiką formuojančių ir įgyvendinančių institucijų dingo
Lietuvos mokslų akademija. Ji į šių institucijų sąrašą, šalia Lietuvos
mokslo tarybos, Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo, Lietuvos
inovacijų ir technologijų agentūros, mokslo ir technologijų parkų,
integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių), Studijų kokybės
vertinimo centro bei akademinės etikos bei procedūrų kontrolieriaus
institucijos, neįtraukta.
Opozicija projektui pateikė siūlymą, kuriuo į minėtų institucijų sąrašą
įtraukiama ir Lietuvos mokslų akademija, kaip institucija, jungianti
žymiausius Lietuvos ir savo veikla su Lietuva susijusius užsienio
mokslininkus.
Vienas esminių naujosios įstatymo redakcijos pakeitimų, dėl kurio
politinis konsensusas yra, studijų krepšelio principas. Planuojama, kad
studijų krepšelio principu pirmo kurso studentai jau būtų finansuojami nuo
2009-2010 studijų metų.
Pagal naują redakciją, mokslas būtų mokamas, o studijų prieinamumui
užtikrinti būtų kuriama nauja valstybės ir valstybės remiamų paskolų
sistema, tačiau iki 10 proc. geriausiai studijavusiųjų studentų valstybės
nefinansuojamose studijų vietose valstybinėse aukštosiose mokyklose turės
galimybę gauti kompensaciją už sumokėtą studijų kainą. Taip būtų išlaikyta
Konstitucijoje numatyta nuostata, kad gerai besimokantiems studentams
garantuojamas nemokamas aukštasis mokslas.
Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius antradienį susitikime
su prezidentu Valdu Adamkumi sakė, kad valstybės finansuojamų studijų vietų
nuo rugsėjo mažės, tačiau nežymiai. Tikslesnius skaičius jis žada pateikti
trečiadienį.
Studijų kainą už studijas mokantiems būsimiems specialistams turėtų
nustatyti ne valstybė, o pačios aukštosios mokyklos. Iki šiol iš dalies
studijų kainą dengiantiems studentams mokestį nustatydavo įstatymas -
mokestis siekė 4 bazinių socialinių išmokų dydį (šiuo metu - 520 litų). Visą
kainą už studijas mokantiems studentams nustatydavo aukštosios mokyklos.
Biudžete studijų krepšeliams numatyta daugiau nei 51 mln. litų. Pasak
G.Steponavičiaus, tai 30 proc. didesnė suma nei pernai rugsėjį ankstesnės
Vyriausybės buvusios numatytos lėšos valstybės finansuojamoms vietoms
remti.
Šiuo metu tie dieninių studijų kurso studentai, kurie neturi akademinių
skolų, o jų sesijų vidurkis ne mažesnis nei 8, už mokslą nemoka. Kiti
dieninių studijų kurso studentai gauna dalinį valstybės finansavimą ir moka
520 litų studijų įmoką. Neakivaizdinių ar vakarinių kursų studentai moka
visą studijų kainą, kuri skirtingoms studijų sritims ir skirtingose mokslo
įstaigose nėra vienoda.