„Didelių abejonių kelia aukštųjų mokyklų pavertimas viešosiomis
įstaigomis ir taryboms suteikimas ypatingų teisių valdant turtą, tai gali
sudaryti sąlygas naujai privatizavimo bangai. Pakeitus valdymą ir suteikus
ministro paskirtiems žmonėms teisę disponuoti turtu, bijau, kad po kurio
laiko nebeliktų nei kokybės, nei turto“, - trečiadienį spaudos
konferencijoje sakė opozicinės socialdemokratų frakcijos atstovas Juozas
Olekas.
Naujoji Mokslo ir studijų įstatymo redakcija, šiuo metu svarstoma Seime,
numato, jog valstybinės aukštosios mokyklos būtų pertvarkomos į viešąsias
įstaigas. Taip pat numatyta keisti aukštųjų mokyklų valdymo struktūrą, į
universiteto tarybą, sprendžiančią esminius valdymo klausimus, deleguojant
daugiau „pašaliečių“, nei akademinės bendruomenės atstovų.
Pagal siūlymą, taryba būtų sudaroma iš 11 narių, penkis siūlytų
aukštosios mokyklos akademinė bendruomenė, t.y. dėstytojai, studentai bei
administracija, vieną - švietimo ir mokslo ministras, o kitus penkis -
profesinės sąjungos, įmonės, įstaigos, organizacijos ir fiziniai asmenys,
susiję su mokslo ir studijų veikla.
„Šiandien akivaizdu, kad norima politizuoti aukštąją mokyklą, pačiame
valdyme numatoma, kad daugumą skirs ministerija ir valdančioji dauguma, ir
visas mokslas taps politizuotas“, - trečiadienį spaudos konferencijoje Seime
sakė Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkė
doc. Asta Lapinskienė.
Ji taip pat pabrėžė, jog naujoje įstatymo redakcijoje nesprendžiamos
dėstytojų socialinių garantijų problemos.
„Dabartiniam įstatyme numatyta, kad dėstytojas dirba pagal sutartį,
penkeriems metams, ir be jokių išeitinių išmetamas į gatvę, jei neišrenkamas
dėstyti toliau. Jauni žmonės nesirenka darbo universitete, nes neturi jokių
socialinių garantijų, dirba su terminuotom sutartim“, - sakė A.Lapinskienė.
Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) prezidentė Indrė Vareikytė
teigė, jog abejonių kelia siūloma tvarka, jog nebeliktų rotacijos, į
valstybės finansuojamą vietą įstojęs studentas dėl jos galėtų būti ramus,
nepaisant mokymosi rezultatų.
Pagal siūlomą tvarką, į valstybės finansuojamą vietą patekęs pirmakursis
turėtų garantuotą valstybės finansavimą visus studijų metus. Jį prarastų tik
tuo atveju, jei iškristų už nepažangumą. Būtų atsisakoma rotacijos sistemos,
kai mokantieji ir nemokantieji keičiasi vietomis kas semestrą.
Valstybė visiškai finansuotų gerai mokyklą baigusiųjų studijas - jie būtų
surikiuojami į eilę pagal jau prieš dvejus metus abiturientams žinomus
baigimo kriterijus (egzaminų ir kitus rezultatus), kuriuos aukštosios
mokyklos taiko savo priėmimo tvarkoje.
„Kaip žinia, abitūros egzaminai nėra galutinis rezultatas, neturėtų taip
būti, kad įstojęs į nemokamą vietą nemokėtų visus ketverius metus. Rotacija
per ketverius metus turėtų būti“, - sakė I.Vareikytė.
Vienas esminių naujosios įstatymo redakcijos pakeitimų - „studijų
krepšelio“ principas. Planuojama, kad „studijų krepšelio“ principu pirmo
kurso studentai jau būtų finansuojami nuo 2009-2010 studijų metų.
Pagal naują redakciją, mokslas būtų mokamas, o studijų prieinamumui
užtikrinti būtų kuriama nauja valstybės ir valstybės remiamų paskolų
sistema, tačiau iki 10 procentų geriausiai studijavusiųjų studentų valstybės
nefinansuojamose studijų vietose valstybinėse aukštosiose mokyklose turės
galimybę gauti kompensaciją už sumokėtą studijų kainą. Taip būtų išlaikyta
Konstitucijoje numatyta nuostata, jog gerai besimokantiems studentams
garantuojamas nemokamas aukštasis mokslas.
Studijų kainą už studijas mokantiems būsimiems specialistams turėtų
nustatyti ne valstybė, o pačios aukštosios mokyklos. Iki šiol iš dalies
studijų kainą dengiantiems studentams mokestį nustatydavo įstatymas -
mokestis siekė 4 bazinių socialinių išmokų dydį (šiuo metu - 520 litų). Visą
kainą už studijas mokantiems studentams nustatydavo aukštosios mokyklos.
Biudžete kitiems mokslo metams studijų krepšeliams numatyta daugiau nei
51 mln. litų. Pasak švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus, tai
30 proc. didesnė suma nei pernai rugsėjį ankstesnės Vyriausybės buvusios
numatytos lėšos valstybės finansuojamoms vietoms remti.
Šiuo metu tie dieninių studijų kurso studentai, kurie neturi akademinių
skolų, o jų sesijų vidurkis ne mažesnis nei 8, už mokslą nemoka. Kiti
dieninių studijų kurso studentai gauna dalinį valstybės finansavimą ir moka
520 litų studijų įmoką. Neakivaizdinių ar vakarinių kursų studentai moka
pilną studijų kainą, kuri skirtingoms studijų sritims ir skirtingose mokslo
įstaigose nėra vienoda.