Aukštasis
Stropiausiai rengtas ir jau Seimo svarstymui atiduotas ministro namų darbas – aukštojo mokslo reforma. Pasiūlytas kardinalus variantas užjudino ir aukštųjų mokyklų dėstytojus, ir studentus, ir politikus. Ministro G.Steponavičiaus komanda, moraliai palaikoma ir Prezidento V.Adamkaus, forsuoja mokslo ir studijų įstatymo pataisų priėmimą, nes nori, kad naujoji tvarka įsigaliotų jau nuo rugsėjo 1-osios. Jei pataisos Seime būtų priimtos, praktiškai jos pradėtų veikti procesus bei jaunų žmonių likimus daug anksčiau – per šių metų abiturientų brandos egzaminus.
Viena vertus, neramu, kai toks kardinalus posūkis daromas staiga, antra vertus, kiek galima trepsėti vietoje. Nuo to trepsėjimo duobė įminta tokia, jog kai kurie universitetai jau prilygsta „proftechninėms“.
Ir dar – jei iki pavasario nauja aukštojo mokslo koncepcija nebus patvirtinta, ministras G.Steponavičius ir Co bus atblokšti į totalios bejėgystės zoną. Net jei valia ir nebus paralyžiuota - judesiai liks sukaustyti.
Bendrasis
Aukštojo mokslo ir studijų teritorijoje naujoji ministerijos valdžia bent žino, ką daro, o štai apie bendrojo lavinimo ir ypač - valstybinių brandos egzaminų sritį to, deja, negalima pasakyti.
Vos kojas ministerijoje apšilęs G.Steponavičius prieš pat Naujuosius metus (2008 m. gruodžio 30 d.) pasirašė įsakymą, kuris valstybinio lietuvių gimtosios kalbos brandos egzamino rašymo dalies vertinimą perkelia į savivaldybes. Kas pakišo ministrui tokį keistą sprendimą? Pirma, jis paneigia valstybinio egzamino esmę – visus abiturientus įvertinti vienodai kvalifikuotai (norminis vertinimas). Antra, jis užmaskuoja kvalifikuotų vertintojų stokos problemą ir išskaido atsakomybę.
2008 m. Nacionalinis egzaminų centras (NEC) nesugebėjo minėtam egzaminui surinkti 700 kvalifikuotų vertintojų. Kad taip neatsitiktų ir šiemet, švietimo valdžia permeta šį atsakingą darbą tam nepasirengusioms savivaldybėms: balbieriškio šimtukas vėl bus lygus sostinės šimtukui! Ir tai bus padaryta tuo metu, kai kiekvienas brandos egzamino balas tampa aukso vertės, nes jis lemia, ar jaunuolis ketverius metus aukštojoje mokysis už valstybės lėšas, ar turės rasti savų apie 70 tūkst. Lt už mokslą .
Ministras savivaldybes išprievartavo. Jau po to, kai įsakymas buvo pasirašytas, savivaldybių merams ir švietimo skyrių vedėjams, susirinkusiems į Lietuvos savivaldybių asociacijos posėdį, NEC ir ŠMM atstovai „pranešė“ – gelbėkit, kitaip egzaminas sužlugs. Diplomatiškiau, bet tą patį kalbėjo ir pats ministras, į ŠMM Ovaliąją salę sukvietęs (01 27) švietimo skyrių vedėjus.
Šis sprendimas – įteisinta VBE griūtis ir savotiška NEC kapituliacija. Nebelieka Lietuvoje institucijos, prisiimančios atsakomybę ir gebančios profesionaliai atlikti itin svarbų darbą – maksimaliai objektyviai įvertinti bendrojo lavinimo mokyklą baigiančių (šiemet apie 50 tūkst.) jaunuolių žinias. O naujoji studijų finansavimo tvarka – jeigu ji bus patvirtinta – šio nepakaltinamo įvertinimo rezultatus neatrišamu mazgu susies su dešimtimis tūkstančių studijų litų. Tai – liūdna pripažinti - didins atskirtį ir socialinę neteisybę.
***
Elena Tervidytė yra savaitraščio „Dialogas“ vyriausioji redaktorė.