Mokslų akademijos
vadovai sako, jog šįmet šiai institucijai biudžete numatoma tik
pusė praėjusių metų finansavimo, todėl jie būsią priversti
trečdaliu mažinti ir taip nedidelę akademijos administraciją,
ieškoti kitų finansavimo šaltinių.
Pirmadienį Premjero Andriaus Kubiliaus susitikime su Lietuvos
mokslų akademijos nariais kalbėta apie šios akademijos vietą
Lietuvoje, kaip galėtų Vyriausybė ir kitos valdžios struktūros
daugiau pasinaudoti Mokslų akademijos, kaip ekspertinės
institucijos, potencialu, jos tarptautiniais ryšiais. Pokalbyje
dalyvavo ir Vilniaus universiteto, Švietimo ir mokslo ministerijos
vadovai.
Pokalbyje aptartas ir Mokslų akademijos statusas, šios
institucijos vieta rengiamame Mokslo ir studijų įstatyme. Premjeras
pabrėžė, kad šis įstatymas dar yra svarstomas ir kad Mokslų
akademija jame turės būti paminėta. „Kalbėjome apie Mokslų
akademijos dabartį ir perspektyvas, mokslo vaidmenį valstybėje,
sutarėme ir toliau daug darbų dirbti kartu“, - po susitikimo buvo
lakoniškas A. Kubilius.
Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas Zenonas Rokus
Rudzikas sakė, jog kyla didelių problemų dėl akademijos finansavimo
- šių metų biudžete Mokslų akademijai numatyta tik 44 proc.
pernykščio finansavimo, nors žadama papildoma finansinė parama.
„Mes neprieštarautume, jei finansavimas būtų mažinamas 15-20 proc.,
bet ne per pusę. Atitinkamas biudžetinis finansavimas yra būtinas,
nes reikia išlaikyti ir patalpas, ir nedidelį administracinį
aparatą“, - sakė LMA vadovas.
Pasak jo, Mokslų akademija užima garbingą vietą valstybėje ir
yra unikali mokslo institucija, atliekanti integruojantį vaidmenį,
ieškanti talentingiausių ir kūrybingiausių jaunuolių, skatinanti
juos pasilikti Lietuvoje ir siekianti padėti Lietuvai kurti mokslu
grindžiamą ekonomiką ir visuomenę. „Taigi turime savo veiklos nišą
Lietuvoje, turime ir savo nuomonę, kuri kai kam ir nepatinka, todėl
turime tam tikrų sunkumų“, - kalbėjo LMA prezidentas.
Jis nerimauja, kad dabar galiojančiame Mokslo ir studijų
įstatyme Mokslų akademija yra minima, bet parengtame naujos
redakcijos įstatymo projekte kol kas apie ją neužsimenama.
„Svarbiausia, kad Mokslų akademijos potencialas būtų naudojamas
švietimui gerinti ir mokslo integracijai į europines ir globalias
mokslo struktūras. Su Premjeru kalbėjome ir apie vadinamojo
„Ecosoc“ komiteto kūrimą. Šis organas atstovautų organizuotai
pilietinei visuomenei, būtų tiltas tarp įvairių visuomenės
sluoksnių ir valdžios struktūrų. Toks komitetas veikia Europos
Sąjungoje, jis yra ir daugelyje valstybių narių. Sutarėme kitą
savaitę pratęsti šį pokalbį“, - sakė akademijos vadovas.
Lietuvos mokslų akademija yra subūrusi 150 narių, žymiausių
Lietuvos mokslininkų, taip pat 59 užsienio narius iš įvairių
valstybių, dalis jų - lietuvių kilmės. Akademija yra pasirašiusi
sutartis su 24 kitų šalių mokslų akademijomis, vykdo mokslininkų
mainų programą. Mokslų akademijai priklauso Ekonomikos institutas,
kuriam ilgą laiką vadovavo šviesaus atminimo akademikas Eduardas
Vilkas. Taip pat akademija rengia studentų mokslų darbų ir jaunųjų
mokslininkų konkursus, skatindama jaunimą ateiti į mokslą ir
pasilikti Lietuvoje.