LKDK vadovė teigė, jog kolegijos pritaria itin daug diskusijų
tarp universitetų atstovų sukėlusiam aukštųjų mokyklų valdymo
pakeitimui. Tarybų formavimo principai kolegijose yra netgi
griežtesni, nei numato Mokslo ir studijų įstatymo projektas, ir jų
bendruomenės, pasak N. Kikutienės, yra tuo patenkintos.
„Į mūsų tarybas trečdalį narių siūlo akademinė bendruomenė, dar
trečdalį - švietimo ir mokslo ministras, o kita dalis siūloma
akademinės bendruomenės bei Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM)
sutarimu“, - sakė LKDK prezidentė. Dabartiniame įstatymo projekte
numatoma, kad ŠMM skirtų mažiau nei pusę aukštųjų mokyklų tarybų
narių, o dėl dar vieno nario tartųsi su aukštosios mokyklos Senatu
ir akademine Taryba.
LKDK vadovė taip pat džiaugėsi, kad į valstybės finansuojamas
vietas kolegijose, kurių misija - ruošti specialistus su aukštuoju
išsilavinimu, nukreiptus labiau į praktinę nei į mokslinę veiklą,
šiemet bus priimama daugiau studentų.
„Tuo tarpu universitetuose valstybės finansuojamų studentų šiek
tiek sumažės. Tikėtina, kad netolimoje ateityje stojimų piramidė
apsivers. Juk daugiausia jaunų žmonių turėtų mokytis profesinėse
mokyklose, kiek mažiau - kolegijose, o tik patys gabiausi -
universitetuose. Didinant studijų krepšelių skaičių kolegijoms, to
link einama, o ir studijų kokybė turės kilti“, - sakė N. Kikutienė.
Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius,
pristatydamas aukštojo mokslo reformą, ne kartą yra teigęs, jog
susidariusi konkurencinė aplinka gali paskatinti aukštąsias
mokyklas jungtis. Pasak LKDK vadovės, pirmuosius žingsnius,
nelaukdamos reformos įtvirtinimo įstatymais, jau žengė Vilniaus
statybos ir dizaino kolegija, susijungusi su Vilniaus technikos
kolegija. Dabar aukštoji mokykla vadinasi Vilniaus technologijų ir
dizaino kolegija.
„Šiose abiejose aukštosiose mokyklose vyravo technologinės
studijų krypties programos. Jų jungimasis sėkmingai vyksta nuo
2008-ųjų rugsėjo, rengiami įvairūs projektai, kaip pagerinti visos
kolegijos veiklą taupant resursus ir siekti didesnės kokybės.
Panašių minčių turi ir kitos kolegijos, tik ne visur dar apie tai
garsiai kalbama“, - sakė N. Kikutienė.
Nepaisant bendro pozityvaus nusistatymo reformos atžvilgiu, yra
dalykų, kurie jaudina kolegijas. Pasak LKDK prezidentės, kolegijos
baiminasi, kad studijų krepšeliai, kuriuos gaus geriausi
abiturientai, suplauks į socialinių mokslų sritis, tuo tarpu
technologijos mokslai liks apleisti.
„Sakoma, kad krepšelių skaičius bus paskirstyta pagal studijų
sritis. Tikimės, kad norėdami nemokėti už studijas į technologijos
mokslus ateis ir geriau mokęsi mokyklose jaunuoliai. Kol kas
situacija - tokia: teisė ir menai sutraukia geresniais balais
baigusius mokyklas nei elektrotechnika ir mechanika“, - teigė N.
Kikutienė.
LKDK prezidentės manymu, aukštąsias mokyklas taip pat labai
apsunkins socialinių stipendijų administravimas. Jos nuomone, už šį
darbą turėtų būti atsakingos kitos institucijos.
N. Kikutienė baiminasi, jog gali kilti problemų ir įtvirtinus
nuostatą, kad docento vardas gali būti suteikiamas tik mokslo
laipsnį turintiems žmonėms. „Mes siūlome jį suteikti ir praktikui,
kuris yra daug nuveikęs savo srityje. Pas mus tam tikrų kursų
skaityti ateina didelių įmonių vadovai, kuriems atlyginimas nėra
tiek svarbus, kiek galimybė būti įvertintiems“, - sakė LKDK vadovė.
Anot N. Kikutienės, nereikėtų pradėti mokėti atlyginimų ir
tarybų nariams. „Kol kas tarybos neprašė iš mūsų pinigų, joms
priklauso labai garbingi žmonės, kurie sako, kad didžiuojasi
galėdami patarti, padėti“, - teigė LKDK prezidentė.