„2011-aisiais sieksime laimėti Europos krepšinio čempionatą, o
po to tikimės Nobelio premijos, - sakė premjeras ketvirtadienį
Kauno technologijos universitete surengtoje konferencijoje
„Lietuvos mokslas ir pramonė“. - Tokia ambicija ilgalaikėje
perspektyvoje neturėtų gąsdinti, nes ji - viena iš visuomenės
varomųjų jėgų. Tiesa, prieš tai derėtų išsikelti paprastesnius ir
lengviau suprantamus tikslus“.
Atvirai pareiškęs, kad „kol kas esame atsilikėliai kurdami,
skatindami mokslo ir verslo bendradarbiavimą“, Ministras
Pirmininkas apgailestavo, kad beveik pusė labai gerai vidurines
mokyklas baigusių jaunuolių renkasi studijas užsienyje, tad
ateities požiūriu Lietuva nemažai praranda.
Be to, Lietuva turi didelių problemų dėl nesugebėjimo
strategiškai veikti. Todėl greta kitų ekonomikos skatinimo
uždavinių reikia kuo sėkmingiau įgyvendinti esminius mokslo ir
studijų reformos uždavinius. Ši reforma turi tapti vienu iš
visuomenės proveržio veiksnių, sakė premjeras.
A.Kubiliaus įsitikinimu, Vyriausybė sugebės būti permainų
lyderė.
Kai kurie konferencijoje dalyvavę Lietuvos aukštųjų mokyklų
vadovai tikino, kad rimtai reformai reikia rimtų investicijų.
Žinant realybę, jų daug nebus. Ir toliau visų Lietuvos universitetų
biudžetai bus lygūs, tarkim, vieno Švedijos universiteto biudžetui.
O tokiu atveju visai neįgyvendinamas atrodo konferencijoje
nuskambėjęs Premjero siūlymas kviesti į universitetus dėstyti ar
dalyvauti Lietuvoje atliekamuose mokslo tyrimuose Nobelio premijos
laureatus.
Tokį siūlymą rektoriai prilygino svajonėms. Tačiau, Premjero
manymu, nuo svajonių kažkada prasidėjo ir idėjos sukurti mokslo,
studijų bei verslo slėnius vystymas. Dabar jau slėniai kuriami.
„Taigi svajonės - irgi naudingos“, - sakė premjeras.
Pertvarkyti finansavimą, susiejant su vartotojo pasirinkimu,
pritraukti privačias lėšas, valstybės finansinius išteklius
orientuoti į paramą geriausiems studentams, užtikrinti viešo ir
privataus sektoriaus lygiateisiškumą, konkuruojant dėl studentų ir
finansų, - šiuos bei kitus artimiausiu metu būtinus spręsti
uždavinius vardino švietimo ir mokslo ministras Gintaras
Steponavičius, kalbėdamas apie reformą, kuri visų pirma turi
garantuoti mokslo ir studijų kokybę.
KTU garbės daktaras Prezidentas Algirdas Brazauskas
apgailestavo, kad šiemet 45 proc. mažėja Mokslų akademijos
finansavimas. „Ar tai reiškia, kad ši institucija bus likviduota? -
klausė garbus konferencijos dalyvis ministro.
G.Steponavičius paaiškino, kad finansavimas mažinamas vien dėl
to, jog nuspręsta atsisakyti išmokų tiems Mokslų akademijos
nariams, kurie jokioje veikloje nedalyvauja, yra išėję užtarnauto
poilsio.
„Seimas patvirtina Mokslų akademijos statutą, ir ji toliau
išlieka savarankiška įstaiga. O dalis anksčiau mokėtų išmokų
perkeliama mokslo institucijų išlaikymui“, - aiškino G.Steponavičius.
Lietuvos pramonininkų ir darbdavių konfederacijos prezidentas
Bronislovas Lubys savo pasisakyme daug dėmesio skyrė konkurencijai
ir universitetų reitingams - natūraliems procesams, anot jo, kurie
turi būti susieti su pinigais. Jis pažymėjo, kad universitetai
parengia daug „produktų“ - specialistų, kurie, deja, neatitinka
kvalifikacinių kokybės reikalavimų.
„Strateginis darbo rinkos užsakymas užsienyje koreguoja
universitetų reitingus. Lietuvos universitetai kol kas nenori
kvalifikuotai atsiliepti į darbo rinkos poreikius“, - sakė B.
Lubys, čia pat pridūręs, kad „padorioj įmonėj cecho viršininkas
uždirba du kartus daugiau negu universiteto profesorius“.