Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų kompanijos „Factus“ kartu
su Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) atlikto tyrimo metu
pastebėta neigiama tendencija, patvirtinanti prielaidą, jog
dėstytojai dėl per didelio darbo krūvio, dėl tradicijų trūkumo ar
kitų priežasčių nėra pasirengę skirti tinkamą dėmesį gabaus jaunimo
ugdymui.
Net 57 proc. tyrime dalyvavusių respondentų pripažįsta, jog
dėstytojai Lietuvos aukštosiose mokyklose neskiria pakankamai
dėmesio gabiems studentams, 29 proc. nežino ar nesidomėjo ir tik 14
proc. respondentų mano ir sutinka su teiginiu, jog dėstytojai vis
dėlto skiria pakankamą dėmesį gabaus jaunimo ugdymui.
Anot tyrėjų, Lietuvos situacija šiuo atveju nėra išskirtinė,
užsienio šalių aukštosiose mokyklose dėmesys gabiam jaunimui taip
pat nėra pakankamas. Po 38 proc. užsienyje studijavusių apklaustųjų
teigė nejautę ypatingos paramos arba prisipažino nežinantys, ar ją
jautė, ir tik 23,4 proc. respondentų pripažįsta, jog studijuodami
užsienio šalių aukštosiose mokyklose jie jautė iš dėstytojų daugiau
dėmesio.
Tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvos aukštosios mokyklos nėra
pasirengusios gabaus jaunimo ugdymui tiek mokymo priemonių, tiek
žmogiškųjų išteklių kontekste. Aukštųjų mokyklų praktikoje nėra
gabaus jaunimo paieškos ir palaikymo programos, atskirų formų ir
metodų. Be to, studentai per mažai mokomi mokslinės tiriamosios
veiklos, beveik neorganizuojami dalykiniai konkursai, olimpiados.
Gabūs jaunuoliai teigiamai įvertino tai, kad aukštosiose
mokyklose, jų manymu, yra sudarytos sąlygos mokslinei ir praktinei
veiklai. Tiesa, visos šios priemonės, apklaustųjų vertinimu,
taikomos tik pavienių dėstytojų iniciatyva.
Tyrėjai atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje tiek valstybiniu, tiek
visuomeniniu lygmeniu sąlygos gabių vaikų ir jaunimo ugdymuisi yra
kur kas prastesnės nei kai kuriose kitose pasaulio ir Europos
šalyse. Netgi pagrindiniuose Lietuvos švietimo dokumentuose nėra
minimos nei gabaus vaiko, nei gabių vaikų ugdymo sąvokos, o gabių
vaikų ugdymas nėra reglamentuojamas švietimo įstatymuose, o jeigu
ir minimas, tai greičiau vartojant rekomendacinio pobūdžio
teiginius, teigiama tyrimo analizėje.
Vis dėlto didžioji dalis - 57 proc. olimpiadininkų teigia, kad
stodami į vieną ar kitą aukštąją mokyklą jie turėjo priėmimo
lengvatų, o 36 proc. tvirtina jokių lengvatų neturėję, 7 proc.
tiesiog to nežino.
Atliekant tyrimą „ Šalies ir tarptautinių olimpiadų dalyvių
situacijos analizė (5 - 10 metų laikotarpiu)“ buvo apklausti 396
įvairių dalykų šalies ir tarptautinių olimpiadų dalyviai bei
nugalėtojai gyvenantys Lietuvoje ir užsienio šalyse.