Kalbėdamas Kauno miesto savivaldybėje pirmadienį surengtoje
diskusijoje apie aukštojo mokslo reformos ir priėmimo pokyčių
galimą poveikį Kauno regionui, profesorius prisiminė vienos
užsienio televizijos laidą „Gimę katastrofoje“ ir pasakė: „Daugelį
pastaruoju metu Lietuvoje priimamų sprendimų, tarp jų - ir dėl
aukštojo mokslo reformos, galima pavadinti „gimusiais katastrofoje“.
Tiek universitetų bendruomenės, tiek rektorių konferencija ar
studentų organizacijos ne kartą išsakė daugybę pastabų bei
pasiūlymų reformos autoriams. Iš pradžių kritiškai buvo sutikta
idėja dėl studentų „krepšelio“ įvedimo, dabar jai pritariama.
Tačiau, anot prof. P. Žiliuko, jei priėmimo metu aukštoji mokykla
negali pasakyti stojančiajam, ar jis gaus valstybės skirtą
„krepšelį“ - lėšų studijoms, tai ji negali tinkamai organizuoti ir
priėmimo konkurso. Be to, iki šiol neaišku, kaip bus užtikrinta
kokybė (ir studijuojančių kiekybė) meno ar sporto profilio
studijose, kas prisiims atsakomybę už tai, kad nebus patenkintas
ūkio poreikis gauti tam tikrų specialistų, jei tos krypties studijų
programos nebus populiarios.
Praėjusį rudenį į Vilniaus aukštąsias mokyklas įstojo 16 646
pirmakursiai, Kaune - dvigubai mažiau. Į Kauną iš kitų apskričių
studentų atvyko mažiau nei iš Kauno išvyko studijuoti į Vilnių.
Aukštųjų mokyklų vadovai ir pedagogai susirūpinę: jei šis procesas
ir toliau taip tęsis, padėtis bus katastrofiška.
Tačiau ne tik gera aukštojo mokslo reforma visuomenei, aukštųjų
mokyklų bendruomenėms, darbdaviams padėtų išspręsti tokią ar
panašias problemas. Dar reikalinga ir gera regioninė politika,
kurios kol kas Lietuvoje trūksta.
Miesto meras Andrius Kupčinskas į diskusiją susirinkusiems
universitetų, kolegijų vadovams, politikams tradiciškai sakė: esame
atviri visiems pasiūlymams, stengsimės būti paslaugūs
universitetams ir panašiai.
O kai diskusijoje dalyvavusi Seimo narė Birutė Vėsaitė atvirai
kritikavo įstatymo projektą dėl aukštojo mokslo reformos, kuris
„neatitinka partijų susitarimų nuostatų, kurio dalis punktų
neatitinka Universitetų chartijai“.
Šios Seimo narės žodžiais tariant, valstybė pasmerkia
išsilavinusį jaunimą vėlyvai motinystei ir tėvystei, nes daugeliui
pirmiausia reikės galvoti, kaip atiduoti bankams skolas už
studijoms gautas lėšas. B. Vėsaitės nuomone, bankai iš šito proceso
turėtų būti „išstumti“ - valstybei privalu sugalvoti kitokį studijų
finansavimo modelį, jei „krepšelio“ lėšų studentas negali gauti.
„Nesu kategoriškai už naują Mokslo ir studijų įstatymą, - teigė
parlamentaras Vydas Gedvilas, - bet jis turi būti viešai svarstomas
ir priimtas tik tada, kai bus bendras sutarimas. Nes neturėdami
bendros nuomonės, tęstinumo, atsidursime nepavydėtinoje
situacijoje, kai reikės urmu priiminėti šio įstatymo pataisas“.
Pasak Seimo nario V. Gedvilo, prognozuojama, kad 40 procentų
sumažės studentų Lietuvos aukštosiose mokyklose, ir daugelis gerą
vardą turinčių aukštųjų mokyklų susidurs su opia išlikimo problema.
Šiuo metu Kauno aukštosiose mokyklose studijuoja 42 274,
kolegijose - 11 678 studentų. Daugiausiai jų turi Kauno
technologijos universitetas (17 124) ir Kauno kolegija (8646).
Beje, anot profesoriaus P. Žiliuko, Lietuvos ūkio subjektų užsakymų
Kauno technologijos universitetas vykdo daugiau nei visi kiti
miesto universitetai kartu sudėjus.