Vadinamosios Helsinkio Komisijos oficialus pavadinimas yra „Baltic Marine
Environment Protection Commission“ (Baltijos jūrinės aplinkos apsaugos
komisija).
Pernelyg daug azoto ir fosforo teršalų patenka į Baltijos jūrą iš jos
baseino ir skatina eutrofikaciją - spartų dumblių ir kitų vandens augalų
dauginimąsi didžiojoje jūros dalyje, išskyrus kai kurias akvatorijos
Botnijos įlankoje ir Kategate.
Tiesa, stebima teršalų naštos mažėjimo tendencija. Manoma, jog, bent iš
dalies, prie to prisidėjo aplinkosaugos priemonės Baltijos jūros šalyse.
Helsinkyje šį antradienį prasidėjusioje konferencijoje, surengtoje
vykdant Baltijos jūros veiksmų planą, nagrinėjami trejų metų (2001-2006)
Baltijos jūros eutrofikacijos vertinimo, kurį atliko dešimtys specialistų iš
visų Baltijos jūrą supančių šalių, rezultatai.
Šis jūros būklės įvertinimas bus pagrindas vykdyti planą, kuriuo siekiama
iš esmės sumažinti jūrinės aplinkos taršą ir iki 2021 metų atkurti gerą
ekologinę jūros būklę.
Baltijos jūros veiksmų plane eutrofikacijos problema yra viena iš keturių
pagrindinių spręstinų aplinkosaugos problemų siekiant išgelbėti Baltijos
jūrą.
Pirmą kartą tokio pobūdžio įvertinime apibendrinta visa turima
informacija apie Baltijos jūros eutrofikaciją nei pateikta įvairių
eutrofikacijos būsenų klasifikacija beveik 200 Baltijos jūros akvatorijų.
Ekspertų ataskaitoje nurodoma, kad dauguma Baltijos jūros akvatorijų
eutrofikacijos būsena yra vidutinė, prasta arba bloga. Tik 13 plotų, kurie
yra Botnijos įlankoje ir Kategato sąsiauryje, apibūdinti kaip
„eutrofikacijos požiūriu neprobleminės akvatorijos“.
Nurodomi eutrofikacijai būdingi požymiai - padaugėjo ištisą masę
sudarančių planktono dumblių, sumažėjo vandens skaidrumas, sumažėjo naudingų
dumblių, išeikvotas deguonis priedugnio sluoksnyje.
„Bendras eutrofikacijos vaizdas vis dėlto nėra niūrus, nes biogeninių
medžiagų į jūrą įnešama mažiau, - sakė HELCOM pareigūnė Maria Laamanen. -
Stebima neryški iš upių ir išsklaidytų taršos šaltinių į jūrą nuo 1990 iki
2006 metų patekdavusių azoto ir fosforo kiekių mažėjimo tendencija“.
Per metus, 2001-2006 metų laikotarpiu, su vandeniu iš sausumos į Baltijos
jūrą patenka apie 641 tūkst. tonų azoto ir apie 30,2 tūkst. tonų fosforo.
Tai daugiau negu yra nurodyta HELCOM Baltijos jūros veiksmų plano gairėse.
„Eutrofikacijos būklė pagerės tik tada, kai ir azoto ir fosforo į jūrą
bus įnešama žymiai mažiau, - tikina M.Laamanen. Pasak jos, ateityje
daugiausia tikimasi sumažinti į jūrą patenkančių žemės ūkio teršalų .