Pastaruosius 30 metų vykdytos reformos pavertė Kiniją iš pasaulio periferijos į reikšmingiausią valstybę. Žinoma, dėl globalinio nuosmukio nuostolių patiria ir Kinijos ekonomika, todėl esminis klausimas, ar ši Azijos galybė gali pereiti nuo gamybos prie inovacijų. Šis pasikeitimas Kinijai yra būtinas, kad šalis išlaikytų dabartines augimo tendencijas.
Ženklų, kad Kinija žengia pokyčių kryptimi, jau yra. Vienas konservatyviausių technologinių naujovių matų – JAV patentų ir prekės ženklų biuro (USPTO) suteiktų patentų skaičius. Nuo 2004 iki 2007 metų USPTO suteiktų kiniškos kilmės patentų skaičius išaugo 27 procentais.
Jeigu šios tendencijos tęsis, iki 2020 metų USPTO suteiktų kiniškos kilmės patentų skaičius viršys Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Italijos patentus kartu sudėjus. Be to, nuo 2006 iki 2008 metų Kinijai buvo suteikta daugiausia patentų vėjo, saulės ir jūrinės energetikos srityse.
Kinijos įsiveržimas tarp lyderių alternatyviosios energetikos srityje neturėtų tapti netikėtumu. Istorija moko, kad naujovės iš niekur neatsiranda, joms didelę įtaką daro įvairūs išoriniai veiksniai. Pavyzdžiui, Japonija, viena tankiausiai apgyvendintų pasaulio valstybių, ėmėsi inovacijų tam, kad darbui būtų išnaudojama kuo mažiau erdvės.
Panašūs veiksniai, kurie Kinijoje yra itin svarbūs, turėtų lemti ir spartų šios šalies technologinio potencialo augimą. Kinija susiduria su gamtos išteklių stygiumi, aplinkos užterštumu, sparčia urbanizacija ir labai dideliu gyventojų tankumu.
Kitas iškalbingas Kinijos technologinio potencialo rodiklis – kosminė programa, kuri jau gali pasigirti bepiločiu skrydžiu į Mėnulį ir astronautų išėjimu į atvirą kosmosą. Amerikos patirtis rodo, kad NASA programa buvo pagrindinis naujų technologijų, kurių daugelis galų gale įgavo komercines išraiškas, šaltinis. Kinija jau sukūrė telekomunikacinių technologijų standartą TD-SCDMA , kuris sėkmingai plėtojamas vietos bendrovių.
Kitas žinomas pavyzdys - kompanija BYD, kuri pasaulyje pirmauja ličio-jonų baterijų technologijoje. Ši bendrovė jau sulaukė Warreno Buffeto 232 mln. JAV dolerių investicijų ir pirmoji pasaulyje pradėjo prekiauti hibridiniais automobiliais, kurie gali būti varomi ne tik tradiciniu kuru, bet ir elektra.
Atrodo, kad Kinijos vyriausybė neketina sustoti ir rimtai ruošiasi tęsti šias reformas. 2006 metais buvo patvirtintas penkmečio planas, kuriame numatyta, kad inovacijoms ir tyrimams tenkanti bendrojo vidaus produkto dalis turi išaugti nuo 1,3 proc. iki 2,5 procento. Daugelis specialistų, prižiūrinčių šių lėšų panaudojimą, yra Vakaruose išsilavinimą gavę mokslininkai, pastaruoju metu vis dažniau ir mieliau grįžtantys dirbti į Kiniją.
Svarbu ir tai, kad Kinijos valdžios įstaigos bei šios šalies teismai pradeda rimtai vertinti intelektinės nuosavybės teises. Su intelektine nuosavybe susijusių bylų registruojama vis daugiau.
Tiesa, nepaisant vyriausybės ryžto, Kinija, siekdama pasaulyje pirmauti pagal technologijas, susidurs ir su didžiulėmis kliūtimis. Didžiausias Kinijos laukiantis iššūkis – švietimo sistema, kurioje vis dar vyrauja mokymąsis atmintinai, o ne kūrybiškumo ugdymas.
Tačiau optimizmo tai nesumažina. Nereikia pamiršti, kad Kinijos kultūra pasauliui davė tokius išradimus kaip popierius, spauda, parakas ir kompasas.