- Šiandien Lietuva praturtėjo dar 31 aukštos kvalifikacijos išsilavinusiu gyvulininkystės technologijos specialistu. Vieni buvo drąsesni, energingesni, kiti labiau susikaupę, bet visi, gindami savo darbus, parodė reikalingą brandą“, - sveikindamas jaunuosius magistrantus sakė Lietuvos veterinarijos akademijos profesorius Česlovas Jukna. – Magistrantų teorinės žinios buvo įvertintos kaip aukšto lygio. Praktiškai visiems jaunuoliams pavyko labai gerai įveikti magistrinių darbų gynimo barjerą. Šiandieniai gyvulininkystės technologijos magistrantai išeina į gyvenimą ne pačiu dėkingiausiu metu. Todėl visiems linkiu neblėstančio optimizmo.
Netrukus absolventams jau spaudė rankas rektorius prof. Henrikas Žilinskas. Nepertraukiamu srautu atsiimti diplomų į sceną kilo vakarykščiai studentai. Su šypsenomis veiduose ir lengvu virpesiu širdyse, jau tvirtai laikydami magistrų diplomus rankose, jie patekdavo į artimųjų ir draugų glėbį, iš kurio ištrūkdavo rankose laikydami gėlių puokštes ir atminimo dovanėles.
Magistrantus pagerbė į šventę atvykę ne tik jų artimieji ir draugai, bet ir svečiai – Kauno rajono vicemeras Petras Mikelionis, VĮ „Pieno tyrimai“ direktorius Saulius Savickis, Lietuvos zootechnikų sąjungos pirmininkas Vytautas Drūlia ir kiti.
LVA rektorius prof. H. Žilinskas, sveikindamas gyvulininkystės technologijos magistrantus, palinkėjo ir toliau siekti mokslo aukštumų, pagal galimybes toliau studijuoti doktorantūroje.
Lietuvos veterinarijos akademijos prorektorė studijoms doc. Gražina Januškevičienė linkėjo, kad išsipildytų ne tik jų, bet ir artimųjų lūkesčiai. „Kad jūs, mielieji, sugebėtumėte realizuoti tas galimybes, kurias jums suteikia magistro diplomas. Linkiu, kad jūsų gyvenime visuomet egzistuotų trys dalykai – sėkmė, kantrybė ir ištvermė. Gero jums skrydžio!“ - nuoširdžiai magistrantams linkėjo prorektorė.
Kauno rajono vicemeras Petras Mikelionis susirinkusiems priminė, kad Kauno rajonas yra žemdirbiškas, todėl būtų malonu sulaukti gyvulininkystės technologijos magistrų diplomus turinčių specialistų šiame Lietuvos rajone. „Daugiau kaip 4 tūkst. ūkininkų ir dideli išpuoselėti ūkiai laukia kvalifikuotų specialistų. Be to, gyvulininkystės technologijos magistrantai savo žinias sėkmingai gali pritaikyti mokslo tyrimo institutuose, taip pat įsidarbindami kitose su veterinarija ar žemės ūkiu susijusiose institucijose ir organizacijose“, - sėkmingai įsidarbinti linkėdamas sakė P. Mikelionis.
Džiaugiantis ką tik diplomus gavusiais magistrantais tenka konstatuoti, jog retėja norinčiųjų studijuoti Gyvulininkystės technologijos fakultete gretos. Praėjusią vasarą po papildomo studentų priėmimo į gyvulininkystės technologijos specialybę liko neužpildytos net valstybės finansuojamos vietos. Stojantieji į akademiją, palyginti su kitomis studijų programomis, mažiausiai domisi gyvulininkystės technologija, nors baigę šias studijas absolventai visuomet gauna darbą.
Nepaisant, kad darbdaviai aktyviai ieško gyvulininkystės technologijos specialistų, kiekvienais metais akivaizdžiai mažėja norinčiųjų studijuoti šias technologijas. O mažėja ne dėl to, kad studentai negalėtų įsidarbinti, o todėl, kad jaunimas nenori po studijų dirbti darbo, susijusio su žemės ūkiu.
2007 m. atliktas absolventų padėties darbo rinkoje tyrimas parodė, jog dauguma jaunuolių, baigusių Gyvulininkystės technologijos fakultetą, dirbo pagal įgytą specialybę. Tačiau baigusieji LVA gyvulininkystės technologijos specialybę absolventai įsidarbino kur kas sunkiau. 14 proc. absolventų išvyko dirbti į užsienį. Beveik trečdalis gyvulininkystės technologijos absolventų dirbo ne pagal specialybę. O ketvirtadalis buvusių LVA gyvulininkystės technologijos specialybės studentų įsitikinę, kad jų pasirinkimas studijuoti būtent šią specialybę buvo klaidingas.
Tyrimas atskleidė ir pagrindines gyvulininkystės technologijos specialybės nepopuliarumo priežastis. Pirmiausia – silpna specialybės pasirinkimo motyvacija, prastas specialistų profesinis pasirengimas, praktinių įgūdžių stoka, taip pat absolventų nenoras savo karjerą sieti su darbu kaime.