Pasak jo, pateiktas Mokslo ir studijų įstatymo projektas
neužtikrina konstitucinės nuostatos - garantuoti prieinamą aukštąjį
mokslą visiems gabiems žmonėms.
„Konstitucija draudžia teikti privilegijas pagal socialinę
padėtį. Dabar gi mes matome, kad pasiturintieji galės studijuoti, o
tie, kurie neturės pinigų, vargu ar sieks aukštojo mokslo“, - teigė
A. Paulauskas. Naujosios sąjungos pirmininko teigimu, reforma
kėsinasi ir į aukštųjų mokyklų autonomiją.
A.Paulauskas įtariai žvelgia į bandymus laisvosios rinkos
dėsnius perkelti į aukštojo mokslo sritį, pasak jo, tai yra labai
rizikinga. „Norėtųsi paklausti politikų, kurie stumia šitą reformą,
ar ji daroma laiku? Kai mes mažiname žmonių pajamas, kai verslas
stoja, valstybė prisiims tokius didžiulius įsipareigojimus
bankams“, - sakė NS pirmininkas.
Jis siūlo reformos rengėjams įsiklausyti į akademinės
bendruomenės bei studentų kritiką ir neskubėti.
Tuo tarpu švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius
yra ne kartą pažymėjęs, kad naujuoju Mokslo ir studijų įstatymu
siekiama sukurti prielaidas esminiam mokslo ir studijų kokybės
šuoliui aukštyn, užtikrinti studijų prieinamumą, užtikrinti, kad
būtų efektyviai panaudojami valstybės skiriami ištekliai.
Mokslo ir studijų įstatymo projekte numatomas studijų
finansavimo modelis grįstas studijų krepšelio principu, aukštųjų
mokyklų valdymo pokyčiais. Numatyta, kad į aukštųjų mokyklų tarybas
jų bendruomenės ir ministras skirs po lygiai narių, dar dėl vieno
nario susitars aukštoji mokykla su ministru.
Numatoma, kad liepą startuos valstybės garantuojamų paskolų
sistema studentams, kuri, pasak jos rengėjų, padės užtikrint
studijų prieinamumą tiems, kurie nepateko į valstybės finansuojamas
vietas.