Statistikos departamento duomenimis, 2008-2009 mokslo metų
pradžioje šalies aukštosiose mokyklose studijavo 210 tūkst.
studentų. Palyginti su praėjusiais mokslo metais, studentų skaičius
padidėjo 6 tūkst. (3 proc.). Pastaraisiais metais studentų skaičius
kolegijose ir universitetuose augo lėčiau. 2000-2004 m.
studijuojančiųjų skaičius kasmet padidėdavo vidutiniškai po 23
tūkst. (12-25 proc.), o nuo 2005 m. - vidutiniškai po 4 tūkst. (1-4
proc.).
Aukščiausios kvalifikacijos specialistus šalyje rengia 49
aukštosios mokyklos - 22 universitetai ir 27 kolegijos. 2008 m.
rudenį universitetuose studijavo 149 tūkst., kolegijose - 61 tūkst.
studentų. Per metus jų skaičius išaugo atitinkamai 5 tūkst. ir 1
tūkst. Aukštųjų nevalstybinių mokyklų skaičius nepasikeitė - šalyje
yra 7 universitetai ir 12 kolegijų, studijuojančiųjų jose padaugėjo
nuo 24 tūkst. iki 26 tūkst.
Be to, šiais mokslo metais pradėjo veikti pirmasis užsienio
šalies aukštosios mokyklos padalinys - Lenkijos Balstogės
universiteto filialas, kuriame apie 300 studentų studijuoja
ekonomikos ir informatikos krypties programas.
2008 m. rudenį aukštųjų mokyklų pirmakursiais tapo 79 procentai
bendrojo lavinimo mokyklų abiturientų ir 7 procentai profesinių
mokyklų absolventų (2007 m. atitinkamai 74 ir 6 proc.). Be to, 684
įstojusieji turėjo aukštojo mokslo baigimo diplomus ir siekė įgyti
kitą arba susijusią specialybę.
Į universitetų pagrindinių studijų pirmą kursą priimta 31,5
tūkst. studentų, iš jų 15,3 tūkst. (49 proc.) - į valstybės
finansuojamas vietas. Kolegijose į pirmą kursą priimta 21 tūkst.
studentų, iš jų 9 tūkst. (43 proc.) - į valstybės finansuojamas
vietas. 2008 m. valstybės lėšomis finansuojamose vietose studijavo
73,8 tūkst., arba pusė universitetų studentų ir 26 tūkst., arba 43
procentai kolegijų studentų.
Šiuo metu universitetų pagrindines (bakalauro) studijas siekia
baigti 114 tūkst. studentų. Studijas antrojoje studijų pakopoje
(magistrantūroje ir specialiosiose profesinėse studijose) tęsia
šeši iš dešimties bakalauro studijų absolventai, šiuo metu šioje
studijų pakopoje studijuoja 30 tūkst. studentų. Studijuojančiųjų
skaičius universitetų trečioje studijų pakopoje nepakito -
rezidentūroje studijuoja 1,5 tūkst., doktorantūroje - 2,6 tūkst.
studentų.
Vakariniu arba neakivaizdiniu būdu studijavo 42 procentai
universitetų ir 58 procentai kolegijų studentų. 2008 m.
studijuodamas dirbo beveik kas antras (2007 m. - 36 proc.)
aukštosios mokyklos studentas.
Kaip ir ankstesniais metais, moterys aktyviau nei vyrai siekia
įgyti aukštąjį išsilavinimą: iš bakalauro diplomo siekusių studentų
moterys sudarė 59 procentus, iš siekusiųjų magistro kvalifikacinio
laipsnio - 64, daktaro mokslo laipsnio - 59 procentus. 2008 m.
daktaro mokslo laipsnį įgijo 306 asmenys, iš jų 170, arba 56
procentai, buvo moterys.
Populiariausia studijų sritis - vadyba ir verslo
administravimas. Šios srities specialistais tapti siekia 29
procentai (61 tūkst.) visų aukštųjų mokyklų studentų - apie 4
tūkst. (7 proc.) daugiau nei prieš metus. Kolegijose vadybą ir
verslo administravimą studijuoja beveik pusė (48 proc.),
universitetuose - penktadalis (21 proc.) studentų.
Palyginti su pradėjusiais mokslo metais, kolegijose padaugėjo
studijuojančiųjų odontologiją (22 proc.), meną (12 proc.), finansus
ir bankininkystę (10 proc.), rinkodarą ir reklamos vadybą (7
proc.). Universitetuose padaugėjo studijuojančiųjų žurnalistiką,
dizainą (po 17 proc.), ekonomiką (16 proc.), psichologiją, taip pat
architektūrą ir statybą (po 15 proc.).
2008 m. aukštosios mokyklos parengė 43 tūkst. specialistų: iš
jų 12 tūkst. kolegijose įgijo profesinio bakalauro laipsnį, 21
tūkst. universitetuose įgijo bakalauro, 10 tūkst. - magistro
kvalifikacinius laipsnius arba profesinę kvalifikaciją, 294 -
daktaro mokslo, 12 - meno licenciato laipsnius.
Šalies universitetuose studijuoja 3,8 tūkst. užsienio piliečių,
kurie sudaro 2,6 procento visų universitetų studentų. Ketvirtadalis
jų studijuoti atvyko iš Europos Sąjungos šalių. Per trejus metus
studentų užsieniečių skaičius universitetuose išaugo tris kartus.
Dažnas užsienietis Lietuvoje rinkosi vadybos ir verslo (17
proc.), mokytojų rengimo (12 proc.), teisės (9 proc.),
žurnalistikos (8 proc.), dizaino (8 proc.), medicinos (7 proc.),
politikos mokslų (6 proc.) studijas. Didesnė dalis (73 proc.)
atvyko studijuoti savo iniciatyva ir studijuoja visą studijų
programą, kiti - pagal aukštųjų mokyklų akademinių mainų programas.
Kolegijose studijuoja 97 studentai užsieniečiai.
Eurostato duomenimis, 2006 m. Europos šalių aukštosiose
mokyklose studijavo 6 tūkst. Lietuvos piliečių. Daugiausia lietuvių
studijavo Vokietijoje (30 proc.), Jungtinėje Karalystėje (26
proc.), Latvijoje (9 proc.), Lenkijoje (8 proc.), Danijoje (6
proc.), Švedijoje (5 proc.). Studentų lietuvių Europos aukštosiose
mokyklose kasmet daugėja, per dvejus metus jų skaičius išaugo 1,7
tūkst.