Jeigu Aukštojo mokslo ir studijų įstatymas bus priimtas, universitetai ir kolegijos iš valstybės biudžeto gaus tiek, kiek studijų krepšelių pelnys jų pirmakursiai.
Studijų krepšeliai atiteks patiems geriausiems – tiems, kurie brandos egzaminus išlaikys aukščiausiais balais.
Aukštosios meno mokyklos dar rengia atranką, kurios metu tikrina specialiuosius gebėjimus – tarkim, šokti, vaidinti, muzikuoti.
Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Teatro (LMTA) ir kino fakulteto dekanas Algis Mažeika neabejoja, kad tokia tvarka anapus aukštųjų meno mokyklų slenksčio paliks pačius talentingiausius. Mat muzikai gabus jaunuolis ne visuomet aukščiausiu balu mokosi bendruosius dalykus, kurių egzaminus laikys baigęs dvyliktą klasę.
Rugsėjo 1-ąją į akademiją turėtų sugužėti apie 300-400 pirmakursių.
Lietuvos universitetinių aukštųjų mokyklų meno krypties visiems pirmakursiams, jei įsigalios įstatymo projektas, bus skirta 700 krepšelių.
Šalyje menininkus rengia ne tik LMTA, bet ir Dailės akademija, Vytauto Didžiojo, Šiaulių universitetai.
Tad tam, kuri nepateks tarp 700 laimingųjų, teks už studijas mokėti.
Brangiausiai atsieina muzikų mokslas – apie 18 tūkst. per metus.
Šį šeštadienį LMTA rengia atvirų durų dieną.
- Ką pasakysite galbūt būsimiesiems savo pirmakursiams? – „Lietuvos rytas“ paklausė A.Mažeikos.
- Turėtume atsakyti į visus abiturientų klausimus – kokia priėmimo tvarka, kiek jie turės mokėti už studijas.
Tačiau tai apibrėžiančio įstatymo dar nėra. Nesuprantu, kodėl delsiama jį svarstyti?
- Krepšelių sistema sukėlė dvejonių aukštųjų meno mokyklų atstovams. Kas jums kliūva?
- Neįsivaizduoju, kaip krepšeliai bus paskirstomi tiems, kurie stos mokytis vaidybos, režisūros, garso dizaino. Šioms specialybėms reikia specifinių gebėjimų.
Tas, kuris talentingas vaidybai, nebūtinai privalo turėti aukščiausią pažymį, tarkim, už lietuvių arba užsienio kalbą.
Neseniai paprašiau pakelti rankas tų savo studentų, kurie mokykloje turėjo dešimtuką iš lietuvių kalbos.
Nė viena ranka nepakilo. Mes negausime nė vieno krepšelio ir taip neteksime kokybės.
Kad atsirinktume geriausius, rengiame net tris atrankos turus. Juk į vieną vietą paprastai pretenduoja per šimtą žmonių.
Meno studentams negalioja tie patys atrankos standartai kaip, tarkim, tiksliųjų mokslų srityje. Kad įstotum į matematikos specialybę, reikia gerai išlaikyti matematikos egzaminą.
O aktoriaus arba režisieriaus pagal brandos egzaminų rezultatus neatrinksi. Pažymiai, pagal kuriuos skiriamas krepšelis, neparodo talento.
- Kaip turėtų būti finansuojamos aukštosios meno mokyklos?
- Akademijos auklėtinių studijų kaina per metus siekia 4-18 tūkst. litų.
Šiemet ir pernai iš valstybės gaudavome sumą, kuri patenkindavo apie 47 proc. visų poreikių. Tačiau mes su tais pinigais šiaip ne taip išsiversdavome.
Negaudami pakankamai pinigų, karpome savo programas.
Jei bus įtvirtinta naujoji – studijų krepšelių – tvarka, manau, gausime tik 15 proc. reikiamos sumos.
Meno mokykloms būtų geriausia, jeigu būtų įvestos krepšelių kvotos. Kiek universitetinei mokyklai jų reikėtų? Manau, krepšelius turėtų gauti apie pusę mūsų pirmakursių.
- Ką darys gabūs, bet nemokamos vietos akademijoje negavę jaunuoliai?
- Išvyks iš Lietuvos. Kai kuriose Europos valstybėse juk galima studijuoti nemokamai.
Tarkim, Zalcburge (Austrijoje) muzikos mokyklų klasėse pilna lietuvių. Jų dėstytojai atvyksta į Lietuvą, rengia čia pratybas ir vilioja gabiausius. O kas liks pas mus?
Jeigu mes galėtume pasiūlyti studijas anglų kalba, manau, pas mus važiuotų mokytis iš užsienio. Bet kas dėstytų? Jauni žmonės neina pas mus dirbti.
Žinote, kiek akademijoje uždirba šiemet aktorių kursą išleidžiantis režisierius Gintaras Varnas? Jis, Nacionalinės premijos laureatas, gauna 600-700 litų.
O kiek profesorius Jonas Vaitkus? Šiek tiek per tūkstantį.
Tad tikėtis prisivilioti jaunų režisierių ar aktorių už tokius pinigus būtų naivu.
Menininkai konkuruos tik tarpusavyje
Nerija Putinaitė,
švietimo ir mokslo viceministrė
„Ministerijos atstovai buvo susitikę su Muzikos ir teatro bei Dailės akademijų rektoriais. Su jais aptarėme ministerijos finansinę paramą.
Jie ketina rengti bendrus studentų priėmimo egzaminus. Susidarė įspūdis, kad aukštosios mokyklos juda susitarimo link.
Suprantama, kad vien pažymiais vertinti būsimuosius menininkus nėra objektyvu.
Manome, kad aukštąsias meno mokyklas galėtume paremti iš Švietimo ir mokslo ministerijos kuruojamų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų.
Mes suvokiame, kad meno studijos yra specifinės, į jas reikia žiūrėti nestandartiškai. Ieškosime būdų, kaip finansuoti šią sritį.
Negali būti, kad menų studentų Lietuvoje neliks, nes jie esą neatlaikys konkurencijos su technologijų studentais. Menininkai konkuruos tik su menininkais.“