Ministras pažymėjo, jog šie duomenys dar nėra galutiniai. Palūkanos - vienas iš derybų su bankais objektų.
Tuo tarpu Lietuvos studentų sąjunga (LSS) yra pareiškusi, jog sutiktų su ne didesnėmis nei 6 proc. palūkanomis. Be to, LSS pažymi, kad studijų metu ir dvejus metus po baigimo už studentų prisiimtus įsipareigojimus palūkanos neturėtų būti skaičiuojamos. Studentų sąjunga norėtų, jog paskolos grąžinimo terminą būtų galima atidėti ir tuo atveju, kai mokslai tęsiami aukštesnėje studijų pakopoje.
Studentai taip pat siūlo nustatyti paskolų grąžinimo lengvatas tiems, kurie baigę studijas pasirinko valstybės remiamą profesinę kryptį, apsisprendė savo veiklą plėtoti atokesniuose šalies regionuose.
Planuojama, kad naujoji paskolų sistema startuos jau liepą. Preliminariais Švietimo ir mokslo ministerijos skaičiavimais, vien paskoloms išduoti šiemet gali prireikti per 240 mln. litų. Atsižvelgus į tai, kad 2009 metų valstybės biudžete nėra pakankamai lėšų išaugusiam paskolų poreikiui patenkinti ir siekiant, jog pertvarkyta paskolų administravimo sistema galėtų pradėti veikti jau 2009 metų antrąjį pusmetį, pasiūlyta į paskolų sistemą įtraukti privačias kredito įstaigas.
Studento prisiimtų skolinių įsipareigojimų bendra maksimali suma, Švietimo ir mokslo ministerijos ekspertų nuomone, neturėtų viršyti 50 tūkst. litų, arba 385 bazinių socialinių išmokų.
Siekiama, kad paskolos grąžinimas būtų siejamas su paskolos gavėjo pajamomis. Paskola ir palūkanos būtų pradedamos grąžinti ne vėliau kaip 1 metai po studijų baigimo.
Nuo paskolos grąžinimo būtų atleidžiami nedarbingi asmenys. Studentams, nutraukusiems studijas, lengvatos nebūtų taikomos. Paskolos negalėtų gauti studentai, kurie pagal Mokslo ir studijų įstatymo projektą neturi teisės užimti valstybės finansuojamos studijų vietos ar gauti studijų kainos kompensacijos.
Atsižvelgiant į
darbo grupės pasiūlytus paskolų sistemos pertvarkos principus bus
rengiamas Valstybės paskolų arba valstybės remiamų paskolų
studentams suteikimo, administravimo ir grąžinimo tvarkos aprašo
projektas. Jis bus derinamas su suinteresuotomis institucijomis. Šis
aprašo projektas Vyriausybei bus teikiamas patvirtinus Mokslo ir
studijų įstatymo projektą.
Ekspertai nustatė 80 probleminių
studijų programų
80 studijų programų Lietuvos
aukštosiose mokyklose užsienio ekspertai įvertino kaip
problemines, teigė švietimo ir mokslo viceministrė Nerija
Putinaitė.
Pasak jos, kritiškai įvertintos 32
universitetinės bakalauro, 33 magistro, 14 koleginių bakalauro ir
viena vientisųjų studijų programa. Šiose studijų programose buvo
nustatyta trūkumų, kuriuos, ekspertų nuomone, aukštoji mokykla
pajėgi ištaisyti. Jos akredituotos lygtinai.
N. Putinaitės
teigimu, tarp lygtinai akredituotų studijų programų trūkumų
dominavo: per didelis dėstytojų darbo krūvis arba nepakankama
dėstytojų kompetencija ir kvalifikacija programoms
vykdyti.
Viceministrė pažymėjo, kad lygtinai akredituotų
studijų programų yra visuose universitetuose. "Viename
universitete gali būti vienos studijų programos pripažintos
probleminėmis, o kitos - labai stipriomis", - pirmadienį per
spaudos konferenciją sakė N. Putinaitė.
Tikimąsi, kad
žinojimas apie programų akreditavimo lygį ir programų trūkumus
padės apsispręsti, kur stoti.
Naujasis Mokslo ir studijų
įstatymas numato, kad kiekviena studijų programa ir universitetas
bus periodiškai vertinami ir akredituojami laikotarpiui iki 6 metų.