Kaip teigė Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys, po daugybės valandų diskusijų, kompromisų ieškojimo, Mokslo ir studijų įstatymas ketvirtadienį pagaliau įžengė į didžiąją politinę sceną.
„Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos Seime vardu kalbėjęs seniūnas ir kandidatas į prezidentus Valentinas Mazuronis ėmėsi tikinti, kad pritarus siūlomam įstatymui būtų įtvirtinta socialinė atskirtis, kai pasiturinčių tėvų vaikai turės geresnes galimybes studijuoti, o gyvenantieji vargingiau taps bankų įkaitais ilgiems metams.
„Jei priimsime įstatymą, bus sukurtos prielaidos aukštosioms mokykloms ne siekti aukštojo mokslo kokybės, bet kovoti dėl pinigų“, - sakė V.Mazuronis.
Aštriai prieš reformą pasisakė ir Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija, kurios vardu kalbėjo kandidatas į prezidentus partijos lyderis Algirdas Butkevičius. Jis išsakė Socialdemokratų frakcijos poziciją, kad negalima reikalauti iš studentų grąžinti lėšas už nenusisekusias studijas. Jis, be kita ko, taip pat kritikavo studijų krepšelio modelį, sakė įžvelgiantis grėsmę, kad nekontroliuojama aukštųjų mokyklų taryba gali priimti nenaudingus sprendimus, pavyzdžiui, privatizuoti pastatus, bandyti nusavinti žemę.
Kiek švelniau kalbėjo taip pat opozicinė Darbo partija. Anot jos frakcijos vardu pasisakiusio Vydo Gedvilo, pataisius tam tikras siūlomo įstatymo vietas, jam „darbiečiai“ būtų linkę pritarti.
Principinis dalykas, dėl ko prieštaravo „darbiečiai“, tai yra siūlomas aukštojo mokslo valdymo modelis. Jie baiminasi, kad bus prasilenkiama su autonomija ir susiduriama su politika.
„Aš taip pat esu prieš „krepšelius“. Tai prieštarauja 41 Konstitucijos straipsniui, kuris laiduoja nemokamą mokslą gerai besimokančiam studentui, ne moksleiviui“, - pažymėjo V.Gedvilas.
Į reformos šalininkų pusę stojęs valdančiųjų Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos atstovas Mantas Adomėnas reformos būtinybę grindė statistika: „Mokslo kokybė yra vertinama pagal citavimo indeksą, per metus pagal jį Lietuva nukrito iš 106 į 116 vietą. Esame ne tik kad žemiau nei Latvija ir Estija, virš mūsų - tokios valstybės, kaip Zimbabvė, Urugvajus“, - teigė M.Adomėnas.
TS-LKD frakcijos Seime narys pažymėjo, kad per nepriklausomybę parengta 4000 mokslo daktarų, daugiau nei 1000 yra įgiję laipsnį užsienyje, tačiau vos 12 proc. mūsų akademinės bendruomenės sudaro mokslininkai iki 35 metų.
„Protų nutekėjimas vyksta jau žemiausiu lygiu. Iš geriausių gimnazijų pusė abiturientų net nesvarsto rinktis studijas Lietuvoje. Prognozuojama, kad jeigu nepradės keistis situacija dabar, tai apie 2015-2020 metus mes nebeturėsime pasaulyje pripažįstamo aukštojo mokslo. Ta prognozė darosi labai reali“, - sakė M.Adomėnas.
Jis pažymėjo, kad tobulų pasiūlymų nėra, bet tai, kas siūloma, yra ilgų ieškojimų rezultatas ir galimybė visiems.
Liberalų sąjūdžio atstovas, švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius nusistebėjo kai kurių opozicinių partijų atstovų, pasak jo, taikomais dvigubais standartais.
„Matykime sisteminius klausimus, pasistengėme visomis įmanomomis formomis pristatyti įstatymo paketą. Esame pristatę pasekmių analizę, yra beveik baigta ruošti krepšelio metodika, padaryti sisteminiai veiksmai, kiek tai nuo valstybės priklauso, praėjusią savaitę yra išdalintas kompromisų paketas. Mūsų akademinės bendruomenės yra vertos didesnio pasitikėjimo, kad mes galėtume kalbėti apie aukštosios mokyklos, o ne rektorato autonomiją“, - kalbėjo ministras.
Kaip ELTA jau skelbė, priėmus Mokslo ir studijų įstatymą, būtų įvestas studijų krepšelis - valstybės lėšos, visiškai padengsiančios dalies studentų studijų išlaidas. Valstybė visiškai finansuotų gerai mokyklą baigusiųjų studijas - jie būtų surikiuojami į eilę pagal jau prieš dvejus abiturientams žinomus baigimo kriterijus - egzaminų ir kitus rezultatus, kuriuos aukštosios mokyklos taiko savo priėmimo tvarkoje. Studijų „krepšelį“ būtų galima „nešti“ ir į nevalstybines aukštąsias mokyklas, kuriose iki šiol buvo studijuojama vien savo lėšomis.
Planuojama, kad šiemet į valstybės finansuojamas bakalauro studijas universitetuose planuojama priimti apie 11 tūkst. studentų, į profesinio bakalauro studijas kolegijose - apie 10 tūkst.
Studijų „krepšelį“ turinčių studentų vidurkiai po dvejų metų bus lyginami su bendramokslių rezultatais. Jei studijų „krepšelį“ gavusių studentų vidurkis bus dviem balais mažesnis už bendrą visų tos studijų krypties studentų vidurkį, iš jo bus atimamas studijų krepšelis, kuris pasiliks aukštojoje mokykloje. Už tolesnes studijas jis mokės pats.
Jei po dvejų metų studijų „krepšelio“ neturintys studentai mokysis geriau už kitus tos pačios studijų krypties studentus, 10 proc. nuo studijų krepšelį gaunančių studentų bus kompensuojamas mokestis už studijas.
Žadama, kad geriausiai studijuojantieji galėtų gauti gerokai didesnes skatinamąsias stipendijas.
Nauja studijų finansavimo tvarka galiotų tik šiais metais įstosiantiems pirmakursiams. Esami studentai ir toliau būtų finansuojami pagal dabar galiojančią tvarką, kai mokantieji ir nemokantieji už studijas rotuojami kas semestrą atsižvelgiant į rezultatus.
Naujas studijų finansavimo būdas yra viena numatomos mokslo ir studijų reformos dalių. Pasak pertvarkos rengėjų, jos esmė - naujos galimybės studentams, dėstytojams, aukštosioms mokyklos.
Siekiama, kad paskui gerus studentus į aukštąsias mokyklas „ateisiantis“ studijų krepšelis skatintų universitetus ir kolegijas konkuruoti tarpusavyje, pritraukti pačius geriausius, todėl aukštosios mokyklos stengtųsi užtikrinti kuo aukštesnę studijų kokybę.
Žadama, kad nepatenkantys į valstybės finansuojamas vietas galės skolintis pinigų studijoms.
Studento prisiimtų skolinių įsipareigojimų bendra maksimali suma, Švietimo ir mokslo ministerijos ekspertų nuomone, neturėtų viršyti 50 tūkst. litų, arba 385 bazinių socialinių išmokų.
Kaip yra teigęs švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius valstybės garantuojamų paskolų studentams palūkanos galėtų būti bent 4,5 proc. mažesnės nei komercinių bankų palūkanų norma ir dabar sudarytų apie 6,5 procento. Paskola ir palūkanos būtų pradedamos grąžinti ne vėliau kaip po vienų metų po studijų baigimo.
Nuo paskolos grąžinimo būtų atleidžiami nedarbingi asmenys. Studentams, nutraukusiems studijas, lengvatos nebūtų taikomos. Paskolos negalėtų gauti studentai, kurie pagal Mokslo ir studijų įstatymo projektą neturi teisės užimti valstybės finansuojamos studijų vietos ar gauti studijų kainos kompensacijos.
Planuojama, kad naujoji paskolų sistema startuos jau liepą. Preliminariais Švietimo ir mokslo ministerijos skaičiavimais, vien paskoloms išduoti šiemet gali prireikti per 240 mln. litų.
Atsižvelgiant į darbo grupės pasiūlytus paskolų sistemos pertvarkos principus bus rengiamas Valstybės paskolų arba valstybės remiamų paskolų studentams suteikimo, administravimo ir grąžinimo tvarkos aprašo projektas. Jis bus derinamas su suinteresuotomis institucijomis. Šis aprašo projektas Vyriausybei bus teikiamas patvirtinus Mokslo ir studijų įstatymo projektą.
Taip pat numatoma keisti valstybinių aukštųjų mokyklų teisinę formą iš biudžetinės į viešąją įstaigą.